Nekilnojamojo turto rinka glaudžiai siejasi su finansų, statybos darbų, statybinių medžiagų, darbo išteklių, vartojimo prekių ir kitomis rinkomis. Pavyzdžiui, didėjant nekilnojamojo turto rinkos aktyvumui, atsiranda didesnis finansinių išteklių, statybos darbų, statybinių medžiagų ir darbo išteklių poreikis. Kita vertus, kitų finansinių aktyvų pajamingumas, žemesnė investicijų rizika, bankų sistemos būklė gali turėti įtakos nekilnojamojo turto rinkos plėtrai.Anksčiau aprašyta palanki efektyvios nekilnojamojo turto rinkos įtaka ekonomikai. Taigi nekilnojamojo turto rinkos augimas skatina ekonomikos plėtrą. Kita vertus, investicijos į nekilnojamąjį turtą atitraukia finansinius išteklius iš kitų ūkio šakų ir gali sukelti ekonomikos nuosmukį. Šiuos prieštaravimus pagrindžia nekilnojamojo turto rinkos plėtros bei ekonomikos plėtros ciklų kreivė.
1 pav. Nekilnojamojo turto rinkos plėtros bei ekonomikos plėtros ciklų kreivė
(Pagal: Максимов С. Н. Экономика недвижимости. Санкт - Петербург: ЗАО Питер Бук. 1999, с. 27-28.)
Nekilnojamojo turto rinkos plėtros bei ekonomikos plėtros ciklų kreivė laiko atžvilgiu nesutampa. Nekilnojamojo turto rinkos nuosmukis paprastai fiksuojamas anksčiau nei prasideda visos ekonomikos nuosmukis. Esant augimui santykis yra toks pat. Pinigų vertės padidėjimas ir pinigų masės sumažėjimas finansų sektoriuje verčia vartotojus atsisakyti ilgalaikių investicijų į nekilnojamąjį turtą, o tai lemia paklausos nekilnojamojo turto rinkoje mažėjimą. Nekilnojamojo turto pasiūla negali greitai reaguoti į pakitusias sąlygas, t. y. pasiūla kurį laiką viršija paklausą. Mažėja nekilnojamojo turto kainos, sumažėja statybų ir t. t. Taip nekilnojamojo turto rinkos nuosmukio padariniai pereina į kitas rinkas. Pasiekusi žemiausią ciklo tašką nekilnojamojo turto rinka „persitvarko“ - keičiasi technologijos, statybos vyksta kituose rajonuose ir pan.
Vėliau, didėjant apyvartinei pinigų masei ir veikiant kitiems veiksniams nekilnojamojo turto paklausa pradeda kilti ir rinka laipsniškai atsigauna. Šioje ciklo atkarpoje nekilnojamojo turto rinka iš tikrųjų tampa veiksniu, skatinančiu visos ekonomikos plėtrą.
Vadinasi, nekilnojamojo turto rinką galima apibūdinti ir kaip ekonomikos būklės rodiklį: jeigu rinkoje situacija pablogėja, reikia tikėtis visos ekonomikos nuosmukio, jeigu turto rinkoje situacija gerėja - galima tikėtis ir visos ekonomikos augimo. Siekiant nustatyti nekilnojamojo turto rinkos būklę ir prognozuoti pokyčius , svarbu išanalizuoti rinkos aktyvumą įvairiu laikotarpiu, t. y. sandorių skaičių per tam tikrą laikotarpį, taip pat turto eksponavimo rinkoje laikotarpius. Rinkos mažėjimo tendencijas gali atskleisti ir sumažėjęs skaičius pasiūlymų pirkti arba parduoti turtą.
Efektyvios nekilnojamojo turto rinkos privalumai pasireiškia daugeliu aspektų:
Akivaizdi nauda šalių vyriausybėms, nes veikianti nekilnojamojo turto rinka sukuria mokesčių bazę, kurią galima panaudoti vietinėms bei kai kurioms valstybinėms paslaugoms finansuoti. Skatina kurti geresnę miestų politiką. Nauda gyventojams. Tinkamai funkcionuojanti nekilnojamojo turto rinka paprastai sukuria naujas darbo vietas ir tuo užtikrina didesnę socialinę lygybę. Nauda verslo kompanijoms ir investuotojams. Išvystyta ir subrendusi nekilnojamojo turto rinka geriausiai užtikrina optimalią fizinę erdvę ekonominei veiklai. Nekilnojamojo turto rinka taip pat skatina pritraukti tiesiogines užsienio investicijas. Išvystyta nekilnojamojo turto rinka skatina ir finansinės rinkos plėtrą. Nekilnojamojo turto rinkos plėtra spartina perėjimą prie visiškai rinka pagrįstos ekonomikos. Nekilnojamojo turto rinkų plėtra didina institucijų, funkcionuojančių pagal rinkos ekonomiką, poreikį. Tam tikros institucinės sistemos dalyviai ir pati institucinė sistema veikia vieni kitus. Pakeitus institucinę sistemą, pasikeičia ir dalyviai. Taip pat vyksta ir atvirkštinis procesas - pasikeitus dalyviams, pasikeičia ir institucinė sistema. Kuriantis nekilnojamojo turto rinkai, susidaro didelė verslininkų bei rizikuojančiųjų klasė: brokeriai, ipotekos bankininkai, statybų firmos t. t. Rinkos plėtra skatina mažų ir vidutinių įmonių steigimąsi ir plėtrą. Mažų įmonių savininkai ir verslininkų klasė sudaro aktyvios rinkos visuomenės, augančios iš apačios į viršų, pagrindą. Brandžios rinkos ekonomikos šalyse mažos ir vidutinės įmonės yra pagrindiniai darbdaviai. Plečiama nekilnojamojo turto rinka sukuria naują kapitalo šaltinį. Plėtojama nekilnojamojo turto rinka skatina didesnį ekonomikos augimą, nes didėja „rinkos mobilizuoto kapitalo“ dalis. Nekilnojamasis turtas atlieka dvi funkcijas. Pirma, jis tiesiogiai panaudojamas gyvenimo, darbo ir pan. tikslais. Antra, nekilnojamuoju turtu užtikrinami trečiosios šalies interesai bei garantuojamos kapitalo investicijos ir vartojimas.
Egzistuoja stiprus ekonometrinis „rinkai mobilizuoto kapitalo“ kiekio ir ekonomikos augimo ryšys. Ekonometriškai taip pat egzistuoja geras hipotekos rinkos plėtros ir ekonomikos augimo ryšys. Rinkai mobilizuoto kapitalo kiekis didina ekonominį augimą. Ekonominio augimo lygio regresijų analizė rinkai mobilizuoto kapitalo atžvilgiu (nuosavo ir skolinto kapitalo) 40 įvairių šalių, gaunančių skirtingas pajamas, rodo, kad jei rinkai mobilizuoto kapitalo suma padidėja du kartus, tai ekonominio augimo lygis padidės 1,3 procento (to pakanka, kad laikas, kurio reikia padvigubinti BNP kapitalą, sutrumpėtų nuo 70 iki 30 metų (Gavin Adlington, Richard Grover, Mark Heywood, Simon Keith, Poul Munro-Faure, Louise Perrotta. Developing real Estate markets in Transition Economies. A Paper for the UN Intergovernmental Conference. Geneva, 6-8 December, 2000.
