Rinka - tai sistema (kartais vieta), kurioje kainų mechanizmo pagalba vyksta prekių bei paslaugų mainai tarp perkančiųjų ir parduodančiųjų.
Rinkos sąvoka reiškia, kad prekės bei paslaugos yra tokios, kad gali vykti mainai tarp prekiaujančiųjų, be reikalo neribojant jų veiklos. Prekiaujantieji reaguoja į pasiūlos-paklausos santykį bei kitus kainas reguliuojančius veiksnius, šalių galimybes ir žinias, jų išmanymą apie reliatyvų prekių ir/ar paslaugų naudingumą, taip pat savo individualius poreikius bei norus.
Rinkų teorija skirsto rinkas pagal jų sandaros charakteristikas, ypač pagal pardavėjų ir pirkėjų skaičių taip:
Rinka gali būti vietinė (regioninė), nacionalinė ir tarptautinė.
Tam tikra specifika būdinga nekilnojamo turto rinkai. Mat pagrindinis nekilnojamojo turto požymis - jo nejudamumas, fiksuota jo buvimo vieta. Nors tai gali pasirodyti keista, tačiau nekilnojamasis turtas vertės prasme gali tiek išlošti, tiek ir pralošti dėl savo buvimo vietos specifikos. Nekilnojamojo turto rinka gali būti apibrėžta ir taip:
Nekilnojamo turto rinka - tai tam tikras mechanizmų rinkinys, pagal kuriuos yra perduodamos nuosavybės teisės ir su tuo susiję interesai, nustatomos kainos ir skirstomi skirtingi žemės naudojimo variantai.
Priklausomai nuo sutarties dalyvių poreikių ir galimybių, nekilnojamo turto rinka yra lokalizuota ir segmentuota. Nekilnojamo turto rinkos segmentacija - tai jos padalinimas į vienarūšes pirkėjų grupes. Remiantis segmentavimu gali būti išskiriami nekilnojamo turto požymiai atitinkamam jo klasifikavimui.
Nekilnojamo turto rinką galima klasifikuoti pagal tokius skirtingus požymius:
Vienas iš pagrindinių rinkos specializuotų segmentų, susijusių su nuosavybės teise, yra:
Pagal funkcinę paskirtį nekilnojamasis turtas gali būti išskiriamas į dvi stambias kategorijas: gyvenamąjį ir komercinį. Komercinis turtas savo ruožtu yra dviejų rūšių - turtas duodantis pelną ir turtas, sudarantis sąlygas gamybinei veiklai. Atliekant gilesnę analizę investavimo, apmokestinimo, vertinimo ir kitais atvejais nekilnojamasis turtas gali būti skirstomas į smulkesnes kategorijas. Rinkos požiūriu gyvenamasis ir komercinės paskirties nekilnojamasis turtas pasižymi skirtingomis savybėmis. Žemiau pateiktoje lentelėje išvardintos pagrindinės savybės ir jų pasireiškimo laipsnis.
1 lentelė. Gyvenamojo ir komercinio nekilnojamojo turto palyginamosios charakteristikos.
Charakteristikos | Gyvenamasis nekilnojamasis turtas | Komercinis nekilnojamasis turtas |
Ryšys „kredito dydis - vertė“ | Aukšta koreliacija | Žema koreliacija |
Likvidumas | Didelis | Mažas |
Priklausomybė nuo regioninės ekonominės situacijos | Maža | Didelė |
Rizika | Žema | Aukšta |
Pagrindinis rinkos operacijų tipas | Pirkimas-pardavimas | Nuoma |
Galimybė pritraukti finansavimą | Palyginti didelė | Palyginti maža |
Taip pat galima segmentuoti rinką pagal geografinę padėtį (pavyzdžiui, komercinių patalpų nuomos rinka Vilniaus mieste), nekilnojamo turto kokybę pavyzdžiui „ekstra“ klasės komercinių patalpų nuomos rinka.
Priklausomai nuo operacijų pobūdžio rinkos skirstomos į dvi kategorijas - pirkimo-pardavimo ir nuomos. Pagal rinkos operacijų sistemą išskiriamos trys turto operacijų kategorijos:
Visos šios operacijos įgyvendinamos pasitelkus rinkos mechanizmus ir funkcionuoja tik rinkos ekonomikos sąlygomis.
Be minėtų pagrindinių charakteristikų nekilnojamojo turto rinka apibūdinama taip: pirminė ir antrinė, organizuota ir neorganizuota, biržos rinka ir ne biržos rinka.
Pirminės ir antrinės rinkos tiesiogiai susijusios su nekilnojamojo turto ilgaamžiškumu. Pirmine rinka vadinama visuma sandorių su naujai sukurtu turtu, o antrine - sandoriai su jau eksploatuojamu turtu. Abi šios rinkos tarpusavyje susijusios ir sudaro bendrą nekilnojamojo turto rinką. Antrinės rinkos kainos paprastai būna orientyras investuotojams, besirengiantiems investuoti į nekilnojamąjį…