Tai pats sudėtingiausias metodas, reikalaujantis gilios ir plačios analizės, tačiau jis yra pats išsamiausias ir patikimiausias, todėl plačiai naudojamas tiek vertinant visą įmonę, tiek ir atskirus investicinius projektus. Finansiniu požiūriu diskontuotas ateityje numatomų gauti pajamų metodas įgalina gauti vertės teorinį aspektą – aktyvo vertė yra dabartinė vertė tos naudos, kurią šis aktyvas duos. Verslo intereso atveju ateities nauda paskirstoma dividendais, o dividendai yra verslo sugebėjimo uždirbti funkcija.
Pinigų srautų diskontavimo (toliau PSD) metodu įmonė vertinama kaip verslo objektas, kurio vertę sudaro ne egzistuojančio materialaus ir nematerialaus turto visuma, o įmonės teikiamas pelnas. Pagal PSD metodą įmonės vertę sudaro viso pelno, kuris bus gautas ateityje, dabartinių verčių suma.
Pinigų srautai skaičiuojami kiekvienam prognozuojamam periodui. Naudojamas vienas iš dviejų pinigų srautų modelių, atsižvelgiant į tai, ieškoma nuosavo ar viso įmonės kapitalo rinkos vertės. Nuosavo kapitalo vertė nustatoma pagal pinigų srautus:
a) Pinigų srautai iš operacinės veiklos:
+ grynasis pelnas;
+ amortizacija, nusidėvėjimas;
- padidėjimas arba + sumažėjimas debitorinio įsiskolinimo;
- padidėjimas arba + sumažėjimas prekių ir žaliavų atsargų;
+ padidėjimas arba – sumažėjimas kreditorinio įsiskolinimo.
b) Pinigų srautai iš investicinės veiklos:
- pagrindinių priemonių padidėjimas ir kapitaliniai įdėjimai;
+ pajamos iš pagrindinių priemonių perdavimo
c) Pinigų srautai iš finansinės veiklos:
- padidėjimas arba + sumažėjimas ilgalaikių finansinių įdėjimų;
- padidėjimas arba + sumažėjimas trumpalaikių finansinių įdėjimų.
Pinigų srautai visam kapitalui yra lygūs pinigų srautams nuosavam kapitalui plius palūkanų už skolas mokėjimai, kadangi skaičiuojama viso kapitalo – ir nuosavo, ir skolinto vertė. Pridedant palūkanas, reikia jas sumažinti pelno mokesčio dydžiu, kadangi skaičiuojant apmokestinamąjį pelną palūkanų išlaidos atimamos.
Svarbu išsiaiškinti, kas yra ateities pinigų srautų dabartinė vertė (DV). Kiekvienas nors truputį susidūręs su finansine veikla supranta, kad turimi pinigai iš karto gali teikti pelną, padėjus juos į banką, nusipirkus obligacijų ar kitaip investavus. Tai sudaro vadinamąją pinigų vertę laiko atžvilgiu.
O kiek pinigai, kurie bus gauti ateityje, yra verti dabar, tai yra kokia jų dabartinė vertė (DV)? Dabartinė vertė priklauso nuo daugelio veiksnių:
1) nuo laiko, kuris praeis, kol tie pinigai bus gauti;
2) nuo to, kiek galime gauti pelno kaip nors panaudojus pinigus, jei tie pinigai turimi jau šiandien (kitaip tariant, nuo tų pinigų alternatyviųjų kaštų);
3) nuo įmonės, į kurią investuojama, rizikingumo laipsnio. Pagal kapitalo įkainojimo modelį, kuo rizikingesnis verslas, tuo didesnį pelną (reikalaujamą pelno normą), norima gauti iš verslo ir t. t.
Atsižvelgiant į reikalaujamą pelno normą ir alternatyviuosius kaštus, nustatomas diskonto koeficientas r, kuris parodo, kokia pelno dalis prarandama, gaunant pinigus ne dabar, o tarkime, po metų. Jei dabar investuojama pinigų suma DV, tai po metų jau turima suma p1, kuri lygi:
p1 = DV + r ´ DV (1)
Pinigų suma p1, kuri bus gauta po metų, dabar yra verta:
(2)Tai ir yra pinigų p1, kurie bus gauti po metų, dabartinė vertė.
Analogiškai samprotaujant galima gauti ir bendresnę formulę:
(3)čia p1, p2, . . . pn - pinigų srautai, gauti atitinkamai pirmais, antrais …, n-tais metais; r1, r2, . . . ri – atitinkami pirmųjų, antrųjų, …, n-tųjų metų diskonto koeficientai.
Jei p1 = p2 = …= pn = p ir r = r2 = …= ri = r, tada:
(4)Verslo vertė nustatoma pagal du pinigų srautų laikotarpius – prognozuojamąjį laikotarpį ir po prognozuojamojo einantį laikotarpį, kurio metu verslo vertė vadinama tęstinumo verte.
Verslo vertės pagrindą sudarantis pinigų srautas dažniausiai apibrėžiamas kaip grynųjų pinigų srautas, kuris parodo verslo įprastos veiklos vertę. Grynųjų pinigų srautas yra verslo įprastos veiklos pelnas atskaičius mokesčius, pridėjus nepinigines išlaidas ir atsižvelgus į apyvartinėms lėšoms, įrangai ir kitam turtui skirtas investicijas. Šis srautas neapima jokių pinigų srautų, susijusių su finansine veikla (pavyzdžiui, palūkanų ar dividendų). Jis apibrėžia verslo sukurtą pinigų srautą, tenkantį visiems verslo finansavimo šaltiniams – tiek kreditoriams, tiek savininkams.
Nustatant grynųjų pinigų srauto sudedamąsias dalis, galima naudotis įmonės finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita, kuri modifikuojama atsižvelgiant į vertinimo uždavinius. Apskaičiuojant grynųjų pinigų srautą, reikia atsižvelgti, kad minėtoje ataskaitoje palūkanų išlaidos ir pajamos, kurios yra finansinės veiklos pinigų srauto sudedamosios dalys, jau yra įtrauktos į pinigų srautą iš įmonės veiklos kaip grynojo pelno sudedamosios dalys.
Prognozuojant pinigų srautus:
daromos prielaidos, kurios remiasi kruopščia verslo, verslo šakos ir rinkos raidos analize; dažniausiai prognozė prasideda nuo integruotų pelno (nuostolio) ataskaitų ir balansų sudarymo; iš jų sudaroma finansinės būklės pakitimų (pinigų srautų) ataskaita; taip pat gali būti nustatomi prognozuojami finansiniai rodikliai ir jų tarpusavio ryšiai; prireikus sudaromi keli verslo plėtojimo scenarijai. Kiekvienas scenarijus vertinamas atskirai. Bendrai verslo vertei nustatyti skaičiuojamas svertinis gautų rezultatų vidurkis, kur svertai yra scenarijaus pasitvirtinimo tikimybės; dažnai pagal kiekvieną scenarijų atliekama verslo plėtojimo jautrumo analizė, leidžianti nustatyti, kurios sudedamosios verslo dalys daugiausia lemia verslo vertę.
