Straipsnis skirtas turto rinkos sampratai ir rinkų klasifikavimui, efektyvios rinkos kriterijams, nekilnojamojo turto rinkos įtakos ekonomikos plėtrai, nekilnojamojo turto rinkos vietos kitų rinkų sistemoje, nekilnojamojo turto rinkos plėtros analizei , turto rinkos tyrimo metodiniams aspektams ir Lietuvos turto rinkos kitimo tendencijoms.Nekilnojamojo turto rinka, lyginant su gerai organizuotomis standartinių produktų rinkomis turi eilę specifinių bruožų. Paskaitoje siekiama pabrėžti juos ir įrodyti, kad nekilnojamojo turto rinkos negalima vadinti gerai organizuota, nes ji neturi būtinų charakteristikų, reikalingų pasiekti maksimalų rinkos efektyvumą. Kartu pažymima, kad per pastaruosius du dešimtmečius dėka aktyvios turto tarpininkų, vertintojų, teisininkų, finansinių įstaigų, vyriausybinių agentūrų veiklos nekilnojamojo turto rinkos efektyvumas padidėjo.
Efektyvi nekilnojamojo turto rinka daro įtaką ekonomikos plėtrai atitinkamose srityse ( gamybinė veikla, aprūpinimas būstu, investicijos, nekilnojamojo turto kaip turtinių išteklių mobilizavimas ir kt.), ji tampriai siejama su finansų, statybos darbų, statybinių medžiagų, darbo išteklių, vartojimo prekių ir kitomis rinkomis. Taigi svarbu atskleisti minėtos įtakos ir sąlyčio pobūdį ir mastus.
Turto rinkos reguliavimas ir vertinimas turi būti grindžiamas jos analize. Todėl svarbu apžvelgti Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos raidos etapus, išryškėjusias tendencijas ir perspektyvas, identifikuoti turto rinkoje iškylančias ir jos efektyvumą mažinančias problemas. Nustatyti galimus nekilnojamojo turto rinkos efektyvumą didinančius veiksnius, mėginti rasti optimaliausius būdus išspręsti rinkos raidą stabdančias problemas.
