Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme valdymas, naudojimas ir disponavimas turtu apibrėžiami taip: Turto valdymas – teisė įstatymų nustatyta tvarka daryti turtui fizinį ir ūkinį poveikį; Turto naudojimas – naudingų turto savybių taikymas naudotojo poreikiams tenkinti; Disponavimas turtu – teisė turtą parduoti, kitaip perleisti, taip pat išnuomoti, įkeisti arba kitokiu būdu keisti jo teisinę būklę. Disponavimas turtu gali turėti kelias formas – turto nuomą ir panaudą, mainus, investavimą, įkeitimą, likvidavimą, privatizavimą ir kt. Teoriškai turto (šiuo atveju - nekilnojamojo, nes jis, minėta, sudaro 85 proc. nacionalinio turto) valdymą galima susieti su servingu (angl. survey - apžvalga, ištyrimas), kuris reiškia sisteminę nekilnojamojo turto analizę, efektyvaus nekilnojamojo turto funkcionavimo tyrimus. Kitaip tariant, servingo teorija - tai mokslinio suvokimo organizavimo forma, padedanti išsiaiškinti nekilnojamojo turto objekto sukūrimo, naudojimo ir eksploatavimo per visą gyvavimo ciklą, ryšius. 9 pav. parodytas koncepcinis nekilnojamojo turto valdymo ir ekonomikos modelis, kur nekilnojamasis turtas skirstomas į ekonominę naudą, prekę ir pajamų šaltinį. Aptariant koncepcinį modelį, svarbi teorinė nuostata, kad turtas turi būti traktuojamas kaip „naudos nešėjas“. Arba vertinimo požiūriu turtas yra tiek vertingas, kiek jis yra naudingas.
9 pav. Nekilnojamo turto valdymo ir ekonomikos koncepcinis modelis
Pagal: Grabovij, P.G. Ekonomika i upravlenie nedvižimostju. Smolensk: Smalin-Plius, 1999; Goremikin, V.A. Ekonomika nedvižimosti. Maskva: Izdatelstvo knigotorgovij centr „Marketing“, 2002.
Nekilnojamojo turto valdymo interesų subjektai yra valstybė, kreditoriai ir naudotojai. Kiekvienas subjektas savo interesus su valdomu nekilnojamuoju turtu sieja būtent per prekę, ekonominę naudą ir pajamų gavimo šaltinį. Tačiau galiausiai siekiama vertinių, naudojimo arba socialinių tikslų.
Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos ir Rytų Europos šalyse vyksta reforma, kurios viena iš sudėtinių dalių yra nuosavybės teisių atstatymas į nekilnojamąjį turtą bei privatizacija. Kaip rodo daugelio šalių patirtis, užtikrinti šio proceso efektyvumą, operatyviai kaupti ir tinkamai panaudoti informaciją apie nekilnojamojo turto rinkos funkcionavimą didelę įtaką turi sėkmingai funkcionuojanti nekilnojamojo turto valdymo ir administravimo sistema.
Valstybės turto (nuosavybės) valdymo procese galima išskirti tokias pagrindines funkcijas:
ūkio vystymo strategijos nustatymas ir jos realizavimas įtakojant valstybinėms investicijoms, mokesčių bei kredito politika; valstybės turto apskaita ir jo priežiūra; valstybės turto privatizavimas.Su šiomis funkcijomis susijusi atitinkama valstybinių institucijų struktūra, kurioje be Seimo ir Vyriausybės, svarbios institucijos Valstybės turto privatizavimo komisija ir Valstybės turto fondas, Valstybės įmonė Registrų centras, Apskritys...
