Turto vertintojų profesinio ugdymo sistemos Lietuvoje ir užsienio šalyse

Pastarųjų metų turto ir verslo rinkos globalizavimas ir plėtra didina vertintojų vaidmenį ir atsakomybę. Savo ruožtu tai susiję su vertintojų profesinio ugdymo ir įgaliojimų suteikimo problema atskirose šalyse. Problemą aštrina tai, kad turto ir verslo rinka, o tuo pačiu ir vertinimo srities konsultacinės paslaugos vis labiau internacionalizuojamos. Taigi, minėta, atsiranda didžiulis poreikis koordinuoti ir taikyti bendrus turto ir verslo vertinimo principus ir reikalavimus vertintojams.
Tarptautinis keitimasis patirtimi suteikia daug privalumų. Jo dėka keičiasi atskirų šalių požiūris į turto vertinimą, kuris neišvengiamai priverčia susimąstyti ir įvertinti esamos turto vertinimo sistemos lygį (kokybės požiūriu). Šios tendencijos leidžia manyti, kad Europos Sąjungos šalyse netolimoje ateityje bus įteisinta tarptautinio lygio Europos eksperto kvalifikacija. Tarptautinių profesinių organizacijų lygmeniu vyksta diskusijos, ar teisę sertifikuoti Europos ekspertus turės tarptautinė profesinė organizacija, ar ši funkcija gali būti deleguojama akredituotai nacionalinei institucijai. Galimi abu keliai, tik tam būtina atitinkamai pasirengti, įvertinti skirtingas nacionalines turto ir verslo vertinimo sistemas, bei jų esmines sudedamąsias – profesinio ugdymo sistemas.
2 lentelėje pateikiami keleto šalių turto vertintojų profesinio ugdymo sistemų skiriamieji bruožai.
2 lentelė. Palyginamoji turto ir verslo vertintojų profesinio ugdymo sistemų analizė

Palyginimo objektas Šalis	Kvalifikaci­niai lygiai	Vertintojus atestuojanti institucija	Akademinis mokymas	Profesinė patirtis	Tęstinis profesinis mokymas (TPM)	Profesinės etikos reikalavimai	Civilinės atskaitomy­bės draudimas
Jungtinė Karalystė	Stažuotojas, Asoc.narys, Narys, Ekspertas	Profesinė Turto vertintojų organizacija	Specialios vertintojų mokymo programos aukštosiose mokyklose	Diferenci­juota pagal lygius (stažuotojui min.trukmė - 2 metai)	Privalomas pagal programą	Elgesio taisyklės (Rules of Conduct)	Privalomas Firmoms ir vertintojams
JAV	Atskirų Profesinių organizacijų skirtingi lygiai	Profesinė vertintojų organizacija	Federalinės teisės institutai numato priva­lomą minimalų aukštąjį išsilavinimą	Akcentuoja­ma patirtis įvairiose turto verti­nimo srityse	Privalomas/ savanoriškas	Profesinės etikos normos
Švedija	Įgaliojimai (kvalifikacija) suteikiami atskirose turto srityse	Profesinė vertintojų organizacija	Universitetinis išsilavinimas (ne mažiau 40 proc. progra­mos sudaro ekonomikos, teisės, mate­matikos dalykai)	Minimali trukmė -   3-ji metai	Privalomas pagal profe­sinės organi­zacijos programą	Profesinės etikos kodeksas
Vokietija	Labai siauros turto srities (jų per 350) Ekspertas	Pramonės ir Prekybos Rūmai kartu su vertintojų organi­zacijomis	Vidutinio lygio akademi­nis išsilavi­nimas (+platus išsilavinimas konkrečioje srityje)	Trukmė - 10 metų	Privalomas	Profesinės etikos kodeksas (Codex Hammurabi)	Privalomas ekspertams
Latvija	Trys lygiai, orientuoti į turto sritis	Latvijos turto vertintojų aso­ciacija, Vy­riausybės įga­liotas sertifi­kavimo institutas	Aukštasis išsilavinimas	Minimali trukmė - 3 metai	Privalomas (turto vertintojai atestuojami kas 5 metai)	Profesinės etikos kodeksas	Privalomas turto vertintojams
Estija	Kvalifikacija suteikiama orientuojantis į atskiras turto vertinimo sritis	Pramonės ir prekybos rū­mai kartu su profesinėmis organizaci­jomis	Aukštasis universitetinis išsilavinimas	3-jų metų patirtis konkrečioje vertinimo srityje	Privalomas (turto vertintojai atestuojami kas 5 metai)	Vienas iš reikalavimų vertintojams „gera reputacija“	Neprivalomas
Lietuva	Vertintojas - asistentas, Vertintojas, Vyresnysis vertintojas, Vertintojas -ekspertas	Audito, aps­kaitos ir turto vertinimo ins­titutas (numa­toma – LTVA)	Aukštasis Uni­versitetinis ir aukštasis ne­universitetinis (aukštesnysis išsilavinimas) atitinkamai pagal kvalif. lygius	Nuo 1 iki 6 metų, pri­klausomai nuo siekiamo kvalifikacinio lygmens	Privalomas, tačiau TPM formos ir tvarka nėra aiškiai reglamentuotos	Profesinės etikos kodeksas	Privalomas turtą ir verslą vertinančioms įmonėms

Apžvelgus turto vertintojų profesinio ugdymo sistemas, galima teigti, kad pažangiose šalyse jos plėtojamos pakankamai sparčiai, jų principai pritaikomi prie sparčiai besikeičiančios rinkos reikalavimų. Plėtros kryptys - bendrų sąlyčio taškų paieška bei vertintojų švietimo sistemos unifikavimas remiantis pažangiausia praktika.
Tarptautinėje plotmėje yra nemažai nuveikta siekiant sukurti kaip galima priimtinesnį požiūrį į turto vertintojo kompetenciją ir kvalifikacinius reikalavimus,  taip pat sukurti konkretų deramo akademinio mokymo potencialą. Deja, ir nacionaliniu, ir tarptautiniu lygiu dar daug spręstinų problemų.
2 lentelėje pateikta informacija leidžia teigti, kad reikalavimai vertintojų kompetencijai (kvalifikacijai) iš esmės yra išskirtini į tris pagrindines dalis: teorinis pasirengimas, profesinė patirtis ir asmeninės turto vertintojo vertybės. Turto vertintojo profesijos prioritetu turi būti nuolatinis profesinės kompetencijos palaikymas. Veiksniai, kuriais grindžiamas požiūris į s kompetencijos ir kvalifikacijos reikalavimus, varijuoja priklausomai nuo vertintojo profesinės veiklos pobūdžio, vertinimo tikslų, vertinamo objekto prigimties ir užsakovo. Apžvalga  rodo, kad ne visose šalyse yra galimybė įgyti specialų akademinį vertintojų išsilavinimą. Kai kuriose šalyse šios srities mokymas yra aukšto akademinio lygio (pvz. Jungtinė Karalystė), i tuo tarpu kitose jis beveik neegzistuoja. Ten, kur toks mokymas yra, jis taip pat įvairuoja tiek savo turiniu, tiek ir kokybe. Tarptautiniu lygiu nėra bendro požiūrio, kur turi būti mokoma šios profesijos (ekonomikos fakultete, mokyklose, technikos institutuose ar teisės fakultetuose, žemės ūkio ar miškininkystės fakultetuose ir t. t.). Tokia situacija, žinoma, turi įtakos išsilavinimo turiniui ir pobūdžiui. Galiausiai tai turi įtakos vertintojo veiklai kiekvienoje konkrečioje šalyje.
Vertintojo kvalifikacija dažnai įgyjama ir laisvai pasirenkant, remiantis bazinėmis žiniomis arba išklausant tolesnius kursus, susijusius su ankstesniu akademiniu išsilavinimu. Šalia akademinio mokymo, tęstinis profesinis mokymas įgauna vis didesnę reikšmę, jo metodai ir formos tobulėja. Tai sąlygoja bendrą profesinių paslaugų kokybės kilimo tendenciją, leidžia atskirų šalių specialistams kelti kvalifikacijos lygį, siekiant įgyti tarptautinio eksperto statusą.