Per pastaruosius 5-10 metų verslo aplinka, kurioje dirba vertintojai, iš esmės pasikeitė. Anksčiau buvo tikslingiau tobulinti konkrečios siauros specialybės žinias, o dabar didėja įvairiapusiškų profesinių įgūdžių poreikis. Daugiau ar mažiau savaime nusistovėję profesinių karjerų modeliai dabar tampa laisvos kūrybos objektu. Kaip atsakas į sparčiai besikeičiančias rinkos sąlygas, profesinis švietimas kinta ir iš atskiros veiklos atkarpos individualios karjeros pradžioje transformuojasi į nuolatinį procesą, „žengdamas koja kojon“ su karjeros įgyvendinimo etapais. Todėl Vakarų šalyse sukurti tęstinio profesinio švietimo (CPD – Continuig Porfessional Development) modeliai įgauna vis didesnę reikšmę.Tarptautinės matininkų federacijos (FIG) antroji komisija, kuri veikia visoje profesinio vertintojų švietimo plotmėje, yra parengusi CPD įgyvendinimo šalyse-narėse (minėta, LTVA FIG narė) gaires. Esminiai tęstinio profesinio švietimo efektyvumo momentai: tęstinumas („per visą individo profesinį gyvenimą“); profesinė / organizacijos orientacija („būtinas vykdyti profesinėms ir techninėms pareigoms“); platus turinys (Broad Based) („žinios ir įgūdžiai bei profesionalumas“); struktūriškumas („sisteminis tobulinimas, kvalifikacijos ir profesinių įgūdžių gilinimas“).
Bendras tęstinio profesinio švietimo CPD apibrėžimas būtų toks:
Tęstinis profesinis švietimas yra sistemingas žinių ir įgūdžių palaikymas, gilinimas ir plėtimas bei profesinių savybių, būtinų vykdant profesines ir technines pareigas, tobulinimas individo profesinės veiklos eigoje.
CPD esmė yra ta, kad jis pabrėžia ilgalaikę profesinio mokymo prigimtį. Didelėse organizacijose žmogiškųjų išteklių valdymo skyriai rūpinasi, kad būtų sudarytos visos sąlygos darbuotojams kelti profesinį lygį ir kvalifikaciją. Pagrindinis elementas vykdant šias funkcijas yra sėkmingas planavimo procesas.
Galima išskirti šešias CPD svarbos priežastis: kompetencija; vartotojų lygio kilimas; profesinė atsakomybė (bylinėjimosi rizika); kompetencijos standartai; kokybės užtikrinimas; konkurencija. 1 paveiksle parodomas CPD ryšys su keturiomis profesinės kompetencijos tobulėjimo stadijomis, pradedant „nesąmoningos kompetencijos“ lygmeniu (kai individas nesuvokia tobulėjimo poreikio), toliau kylant per sąmoningos nekompetencijos (t. y. „aš suvokiu problemą“) ir sąmoningos kompetencijos (t. y. „aš sugebu sąmoningomis pastangomis vykdyti šią užduotį“) stadijas iki „nesąmoningos kompetencijos“ lygmens (t. y. „aš galiu veikti šiame lygmenyje be sąmoningų pastangų“).
1pav. Suvokimo lygmenys
Pirmasis CPD etapas yra skirtas kurti dviejų it trijų stadijų ryšį. Tačiau tai nebūtinai turi lemti aukštesnio lygio veiklą, nes: CPD poreikio diagnozė gali būti klaidinga, arba CPD forma ne visuomet būna adaptuota darbinės veiklos aplinkai, kaip suplanuotas ir struktūrizuotas produktas. To rezultatas - CPD gali neatitikti realaus poreikio ir gali būti traktuojamas kaip įdomus, bet visai nebūtinas profesinės veiklos elementas.
Šalys, turinčios senas vertinimo tradicijas yra išplėtojusios profesinio švietimo sistemas, pagrįstas minėtu tęstinio mokymo principu. Žemiau pateikiamos charakteringiausios atskirų šalių sistemos
Jungtinėje Karalystėje CPD yra privalomas, jo vykdymo kontrolė patikėta atitinkamų profesinių organizacijų kompetencijai. Sparčiai auga CPD viešumas ir prieinamumas. Stažuotojams per dvejus praktinio mokymo metus skiriama ne mažiau kaip 40 akademinių valandų teoriniams kursams. Asocijuotiems (profesinės organizacijos) nariams – kas treji metai po 60 akademinių valandų. JK tęstinio profesinio švietimo formos: formalus mokymas – seminarai, profesiniai pokalbiai, mokslinė veikla ir pan.; neformalus mokymas – „struktūrinis tobulėjimas“ darbovietėje.
Švedijos nacionalinio vertinimo organizacijoje yra tokie tęstinio profesinio švietimo sistemos principai: už įmonės darbuotojo CPD atsakingas tiesioginis viršininkas; centrinio personalo skyriaus pareiga yra sudaryti CPD programas, atsižvelgiant į organizacijos poreikius; centrinis personalo skyrius privalo, vadovybės pareikalavimu, sudaryti vadovaujančių darbuotojų ateities tobulinimo planus. Taigi, Švedijoje pačiai įmonei suteikiami platūs įgaliojimai, įgyvendinat CPD.
Danija. Dabartinė CPD politika taikoma turto vertintojų ir kitų tyrinėtojų profesijoms, Danijoje vykdoma palyginti neseniai. Tačiau CPD mokymo koncepcija toli gražu ne nauja. Poreikis atnaujinti profesinius įgūdžius buvo formaliai pripažįstamas daugelį metų. Nauja yra tai, kad atsirado struktūrinio CPD ir profesinės kompetencijos ugdymo poreikis.
Danijos CPD politika grindžiama Jungtinės Karalystės pavyzdžiu, tačiau skiriasi tuo, kad CPD veikla iš esmės nėra griežtai struktūrizuota. Dažniausiai laikomasi savarankiškumo principo, kuris atitinka kultūrines ir profesines tradicijas.
Danijos akredituotų turto vertintojų (tyrinėtojų) asociacijos CPD apibrėžimas patvirtintas 1995 m. „Sistemingas profesinės kompetencijos palaikymas ir plėtra bei asmeninės kvalifikacijos kėlimas, atliekant numatytas užduotis ir vykdant pareigas – kiekvieno nario pareiga profesiniame (praktinės veikos) gyvenime“.
Taigi, kiekvieno Danijos turto vertintojo pareiga, bent jau maralinė, kasmet skirti po 40 valandų CPD. Jį organizuoja Akredituotų turto vertintojų asociacija. Tačiau išlieka kiekvieno nario teisė prisitaikyti prie nustatytų reikalavimų, pasirenkant jam patogų laiką ir mokymosi formą. CPD turinys priklauso nuo asmens profesinio darbo turinio bei pasiekto profesinio lygmens.
Pagrindinės CPD formos, taikomos Danijoje, gali būti tokios: kursai, seminarai, simpoziumai; kongresai, konferencijos ir kiti profesiniai susitikimai; studijavimo rateliai ir studijiniai vizitai; struktūrizuotas papildomas mokymas; nuotolinis mokymas – mokomųjų programų bei elektroninių priemonių (personalinių kompiuterių ir kt.) pagalba; atviras mokymasis; struktūrizuotas skaitymas, siekiant labiau įsigilinti į konkretų profesinį subjektą; straipsnių profesine tema rašymas, paskaitų bei kursų dėstymas; aktyvus dalyvavimas profesinėje organizacijoje (komisijose ir valdybose); užduotys / darbai, atlikti užsienio šalyse.
Apibendrinant Danijos patirtį CPD sferoje, reikia konstatuoti, kad Akredituotų turto vertintojų asociacija tik parengia CPD koncepciją, apibrėžia jo organizavimo pagrindinius principus (veiklos gaires), o o kaip jais vadovautis – tai kiekvieno asmens atsakomybė ir pareiga. CPD koncepcija – tai pasiūlymas, kuris po tam tikro laiko gali suteikti didžiules galimybes tobulėti tiek individui, tiek firmai, tiek visai profesinei organizacijai.
Jungtinės Amerikos Valstijos taiko dvi CPD formas: privalomą ir savanorišką.
Privalomasis CPD yra daug „jaunesnis“ už savanoriškąjį. Poreikis privalomam CPD atsirado kartu su privalomos tam tikrų profesijų atstovų (ir vertintojų) registracijos valstijose įstatymu, įsigaliojusiu 1950 m., pagal kurį individas turi užregistruoti savo veiklą kiekvienoje valstijoje, kurioje jis nori vykdyti profesinę praktiką. Privalomas CPD siejamas su periodiniu veiklos perregistravimu. Tai lyg tam tikra privalomo peratestavimo atmaina.
Tęstinio profesinio švietimo struktūra JAV remiasi atskirais 10-ies valandų baigtiniais mokymo periodais, kurie vadinami „tęstinio mokymo vienetais“ CEU (Continuing Education Unit). Nacionalinė profesinių vertintojų draugija NSPS (National Society of Professional Surveyors) yra nustačiusi „profesinio tobulinimo valandą“ PDH (Professional Development Hour), lygią 0.1 CEU arba vienai „kontaktinei valandai“, įskaitant 10-ies minučių pertrauką.
Kai kuriose valstijose PDH kreditai traktuojami tiesiogine prasme / formaliai – auditorijoje išklausytų valandų trukme, kitose – jie įskaitomi dalyvaujant profesinių NSPS komitetų visuomeninėje veikloje. Beje, kai kuriose valstijose leidžiama vietoj kreditų įskaityti tam tikrą praktinio darbo per praėjusius metus minimumą.
