Turto vertintojų profesinis švietimas

Susiformavus nacionalinei turto rinkai, kilo profesionalaus turto vertinimo, pagrįsto tarptautinių turto vertinimo standartų reikalavimais bei pripažinta turto vertinimo praktine patirtimi, poreikis.
Lietuvos turto vertintojų atestavimo sistemos pertvarkymo ir tolesnės plėtros principiniu orientyru buvo ir lieka užsienio šalių (pirmiausia Europos šalių) patyrimas. Nors užsienio šalys turi skirtingą istorinį praktinį patyrimą ir tradicijas, pagrindiniai principai ir tendencijos galioja daugumoje valstybių. Lietuvoje vertintojų kvalifikacijos sistemos kūrėjai gali šią patirtį panaudoti, įvertindami realias situacijos diktuojamas galimybes.
Toliau pateikiami keli skirtingi turto vertintojų profesinio ugdymo modeliai. Tai Jungtinėje Karalystėje, JAV ir Kanadoje praktikuojami turto vertintojų kvalifikacijos daugiapakopės sistemos modeliai, formuoti net ne vieną šimtmetį ir funkcionuojantys specifinėje kultūros ir etikos erdvėje. Tai  ir Lietuvai siektinas skandinavų modelis, kurį reprezentuoja Švedijos variantas. Labiau už mus šioje srityje pažengusių postkomunistinių valstybių patirtį atskleidžia Lenkijoje taikomas turto vertintojų atestavimo sistemos modelis.
Siekiant suderinti Europos Sąjungos švietimo sistemas svarbi yra „Leonardo da Vinči“ programa, kurios pagrindines nuostatas taip pat verta žinoti.

Jungtinės Karalystės (JK) turto vertintojų kvalifikacijos daugiapakopės sistemos modelis charakteringas Europai. JK hierarchinė turto vertintojų kvalifikacinių lygių sistema pagrįsta trimis pagrindiniais kriterijais:
išsilavinimu (kuris gali būti kompensuotas didesne darbo patirtimi),
praktine patirtimi,
amžiaus apribojimais.

Akademinis išsilavinimas. Akademiniu lygmeniu JK vertintojus ir kitų artimų profesijų specialistus rengia arti 50-ies universitetų, kitų aukštųjų mokyklų, technikos mokyklų, institutų bei koledžų.
Jungtinėje Karalystėje akademinį turto vertintojo išsilavinimą galima įgyti renkantis:

1. Dienines studijas (full time studies). Pačios įprasčiausios yra trejų metų dieninės studijos, po kurių reikia atlikti dviejų metų praktiką ir laikyti profesinės organizacijos - Karališkojo licencijuotų matininkų instituto (The Royal Institution of Chartered Surveyors - RICS) akredituotą laipsnio gavimo atestaciją ar ginti diplomą.

1. Vakarines (laipsnio) studijos (part-time route). Jei norima mokytis ir dirbti vienu metu, galima rinktis RICS akredituotas laipsnio studijas, kurios trunka penkerius metus. Paskutiniaisiais metais tobulinami praktiniai įgūdžiai.

1. Neakivaizdines studijas (distance learning route). RICS akredituotos laipsnio ar diplomo studijos trunka ketverius metus. Paskutiniaisiais metais tobulinami praktiniai įgūdžiai.

1. Specializuotas vakarines studijas (part-time post graduate route). Baigus bakalauro studijas, kurios nesusijusios su turto vertinimu, galima rinktis dviejų metų RICS akredituotas vakarines studijas. Antraisiais metais tobulinami praktiniai įgūdžiai.

1. Studijas su vienerių metų darbo praktika (sanwich year). Norintieji derinti akademines studijas su vienerių metų praktika ir įgyti patirties, gali rinktis šias studijas.

1. Platus yra ir specializavimosi sričių sąrašas. Vertintojai paprastai specializuojasi vienoje turto vertinimo srityje:

· Pastatų vertinimas.
· Kiekybinis vertinimas.
· Statybų ekonomika.
· Turto studijos.
· Turto planavimas ir plėtra.
· Miesto turto valdymas.
Pagal visas specialybes pirmaisiais studijų metais dėstomi tie patys bendrieji dalykai, antraisiais studijų metais programos yra diferencijuojamos, atsižvelgiant į pasirinktą specialybę, o baigiamaisiais metais labiau akcentuojamos specifinės disciplinos.
Toliau pateikiamoje 1 lentelėje matyti, kokias disciplinas reikia išklausyti norint gauti miesto turto valdymo specialybės diplomą, pasirenkant mokymąsi su vienerių metų praktika. Norint gauti aukštojo mokslo sertifikatą, reikia surinkti 120 kreditų, išklausius lentelėje nurodytus I lygiui priskirtus kursus. Norint patekti į II lygį, būtina turėti arba aukštojo mokslo sertifikatą, arba išklausyti I lygiui reikalingus kursus. Įgyjant miesto turto valdymo aukštojo mokslo diplomą, šalia jau surinktų kreditų dar reikia surinkti 120 kreditų, išklausius lentelėje nurodytus II lygio kursus. Bakalauro laipsniui studentas privalo surinkti 360 kreditų, iš kurių 240, išklausius 16 kursų pagal laipsnio gavimo programą (I ir II lygio dalykai), 120 išklausius III lygio privalomus dalykus bei atlikti vienerių metų praktiką (jei buvo pasirinkta pertraukiamo mokslo programa).
Panaši sistema yra ir kitose mokymosi institucijose. Pagrindinis principas - numatytas privalomų išklausyti dalykų sąrašas bei kreditų skaičius. JK studijų sistema išsiskiria plačiu pasirinkimu bei konkretumu. Būsimasis vertintojas gali pasirinkti vieną iš penkių studijų profilių, atskirą specialybę bei siekiamo išsilavinimo lygį.
1 lentelė. Miesto turto valdymo specialybės programa
AKADEMINIS MOKYMAS
I LYGIS
Kreditų skaičius
AUKŠTOJO MOKSLO SERTIFIKATO DALYKŲ KURSAI
Vadyba I
Ekonomika I (principai)
Ekonomika I (investicijos)
Teisė I
Pastatų studijos I
Profesinė praktika I (principai)
Profesinė praktika I (vertinimas)
Vystymasis I
15
15
15
15
15
15
15
15
II LYGIS
AUKŠTOJO MOKSLO DIPLOMO DALYKŲ KURSAI
Vadyba II (turto vadyba)
Ekonomika II (ekonomika ir investicijos)
Teisė II (savininkų ir nuomininkų)
Pastatų studijos II
Profesinė praktika II (vertinimas)
Profesinė praktika II (mokesčiai)
Vystymasis II (planavimo teisė ir praktika)
Pasirinkimas II
15
15
15
15
15
15
15
15
„SANDWICH“ METAI (PRAKTINĖ VEIKLA)
III LYGIS
BAKALAURO LAIPSNIS
Vadyba III (verslo vadyba)
Ekonomika III (ekonomika ir portfelis)
Teisė III (Europos ir verslo)
Profesinė praktika III (modernus vertinimas)
Vystymasis III (projektai)
Pasirinkimas III
Disertacija
Disertacija
Apibendrinant tai, kas aprašyta matome, kad JK priklausomai nuo akademinio mokymo lygmens ir surinktų pagal mokymo programą kreditų skaičiaus, gali būti suteiktas:
aukštojo mokslo sertifikatas - 120 kreditų,
aukštojo mokslo diplomas - 240 kreditų,
bakalauro laipsnis - 360 kreditų.
Įgijusiems aukštojo mokslo sertifikatą, diplomą ar bakalauro laipsnį, organizuojamas praktinis mokymas, kuris vyksta profesinėse organizacijose. JK praktinis mokymas vyksta profesinėse organizacijose, jis trunka mažiausiai dvejus metus, iš jų bent vieneri metai patirties turi būti įgyti po laipsnio ar diplomo gavimo. Taip pat yra numatytos kryptys ir detaliau aptariamos sritys, kuriose pageidaujama, kad būsimasis vertintojas sukauptų reikiamą patirtį: A kryptis: turto vertinimas, turto investicijos, valdymas ir tarpininkavimas; B kryptis: gyvenamųjų namų statyba.
Patirtis, įgyta apmokymo metu, kruopščiai registruojama patirties dienoraštyje, kurį kontroliuoja ir reguliariai patvirtina globėjas (sponsor) - dažniausiai tai būna vertintojas, užimantis aukštesnes pareigas ir dirbantis toje pačioje organizacijoje, kaip ir praktikantas (stažuotojas). Stažuotojas, per dvejus metus įvykdęs visus numatytus reikalavimus, gali pretenduoti būti pripažintas specialistu. Profesinės kompetencijos įvertinimo sėkmė priklauso nuo praktinio mokymo procese dalyvaujančių šalių (stažuotojo, stažuotojo darbdavio, stažuotojo stebėtojo, stažuotojo konsultanto) bendradarbiavimo.

JK turto vertintojų kvalifikacijos daugiapakopė sistema apima keturis kvalifikacinius lygius:
I lygis - stažuotojas - privalo turėti aukštojo mokslo sertifikatą, diplomą arba bakalauro laipsnį arba dirbti turto vertinimo srityje ir būti ne jaunesnis kaip 20 metų.
II lygis - asocijuotas narys - privalo turėti aukštojo mokslo sertifikatą, diplomą arba bakalauro laipsnį ir vienerių metų pokvalifikacinę patirtį arba dirbti turto vertinimo srityje ir būti ne jaunesnis kaip 25 metų.
III lygis - narys - privalo turėti dvejų metų asocijuoto nario stažą, įvykdyti tęstinio mokymo programą, turėti bakalauro diplomą arba laipsnį; ne mažiau kaip vienerių metų pokvalifikacinę patirtį, privalo dirbti pagal profesiją; arba turėti ne mažesnę kaip 10 metų patirtį vertinimo srityje, dirbti pagal profesiją, būti ne jaunesnis kaip 30 metų.

IV lygis - ekspertas - privalo įvykdyti visus tęstinio mokymo reikalavimus, dirbti pagal profesiją; arba turėti ne mažiau kaip 15 metų darbo patirtį vertinimo srityje, dirbti pagal profesiją, būti ne jaunesnis kaip 35 metų.
Amerikietiškajam turto vertintojų profesinio ugdymo modeliui būdingi bruožai skiria jį nuo Vakarų Europos, tačiau jo formavimo kriterijai tie patys.
Pagrindiniai JAV turo vertintojų kvalifikacinių lygių formavimo sistemos kriterijai:
išsilavinimas;
patirtis.
1993 m. Valstijų ir federaliniai įstatymai numatė privalomą minimalų valstybinio nekilnojamojo turto vertintojų išsilavinimą.. Pagal juos reikalaujama, kad vertintojai turėtų universitetinį išsilavinimą arba būtų baigę nekilnojamojo turto kursus, kuriuos organizuoja daugelis koledžų ir profesinių organizacijų (didžiausios iš jų - Vertinimo institutas ir Amerikos vertintojų draugija). Dabar vis labiau pabrėžiama ne tik valstybinio turto vertintojų, bet ir visų kitų išsilavinimo svarba. Dėl to buvo numatyti tipiniai lygiai ir standartai:
Licencija
Gyvenamųjų pastatų vertinimo sertifikatas
Bendrasis sertifikatas
75 valandos
120 valandų
165 valandos
Licencija - nekompleksinis vieno arba keturių dalių gyvenamųjų pastatų vertinimas. Sandėrio vertė turi būti iki 1 milijono dolerių.

Gyvenamųjų pastatų vertinimo sertifikatas - visų tipų gyvenamųjų pastatų vertinimas, neribojant sandorio vertės (tačiau ribojamas pastatų kiekis).

Bendrasis sertifikatas - visų nekilnojamojo turto sandėrių vertinimas, neribojant sandėrio vertės ir pastatų sudėtingumo.
Yra keliami reikalavimai ne tik išklausyti privalomą valandų skaičių, bet ir dėstomiems dalykams. Įstatymuose numatyta, kad į mokymosi programą būtų įtraukti šie dalykai:
Veiksniai, įtakojantys nekilnojamojo turto vertę.
Teisiniai dalykai, susiję su vertinimu.
Vertės rūšys.
Ekonominiai pagrindai.
Nekilnojamojo turto rinka ir jos analizė.
Vertinimo procesas.
Turto aprašymas.
Maksimalaus ir geriausio panaudojimo analizė.
Statistinės vertinimo sąvokos.
Pardavimų palyginimas.
Vietovės įvertinimas.
Kaštų analizė.
Pajamų analizė: bendrosios rentos augimo analizė; pajamų ir išlaidų įvertinimas; einamųjų išlaidų rodiklis; tiesioginė kapitalizacija*; pinigų srautų įvertinimas**, pinigų srautų skaičiavimas**.
Dalinių palūkanų vertinimas.
Vertinimo standartai ir etika.
Ataskaitos rašymas.
* paprastai nereikalaujama licencijos lygiu;
** paprastai reikalaujama tik bendrojo sertifikato lygiu;
JAV vertintojų profesinio ugdymo sistemos ypatybė yra ta, kad joje nėra bendrų išsimokslinimo reikalavimų, kuriuos turėtų atitikti visi turto vertintojai. Tą parodo ir nedidelis universitetų, kurie rengia nekilnojamojo turto studijų programas, atitinkančias universitetinį lygį, skaičius. Aukštųjų mokyklų, rengiančių kvalifikuotus vertinimo specialistus, skaičius neviršija dešimties, iš jų žymiausi - Viskonsino Universitetas Medisone, Kalifornijos Universitetas Berklyje ir Los Andžele. Remiantis pirmiau pateiktu rekomenduotinų programos dalykų sąrašu galima teigti, kad JAV būsimiems vertintojams akcentuojamos žinios, leidžiančios suvokti nekilnojamojo turto rinkai darančius įtaką veiksnius, todėl šalia specializuoto vertintojo rengimo yra pripažįstami laipsniai, įgyti tokiose srityse: ekonomika, verslo administravimas ir finansai, miestų geografija ar miestų planavimas. Šalia universitetų turto vertintojų rengimu užsiima ir visuomeniniai koledžai bei profesinės organizacijos: rengiami įvairūs kursų ciklai, seminarai, profesiniai pokalbiai ir kt.

Patirtis. JAV pradedantysis vertintojas mažiausia 6 mėnesius dirba stebimas vertintojo, turinčio licenciją ar sertifikatą. Pabrėžiama ne tik patirties trukmė, bet ir sritis. Siekiama, kad patirtis būtų įgyjama įvairiose nekilnojamojo turto vertinimo srityse, kad vertinimas būtų atliekamas įvairiais tikslais ir pan.
Vertintojo darbe ypač svarbu šios įgytų žinių sritys:
nekilnojamojo turto rinka (praktinis rinkos pažinimas).
operacijos su turtu (turto apibūdinimas ir su juo atliekamos procedūros).
rinkos duomenys (informacija-duomenų šaltiniai).
Vertintojams, dirbantiems su valstybiniu turtu, praktinio darbo trukmė, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus jiems taikomus išsimokslinimo reikalavimus, nustatyta:
Licencija

Gyvenamųjų pastatų vertinimo sertifikatas


Bendrasis sertifikatas
2000 valandų
- laikotarpis neribojamas;
2000 valandų
- mažiausiai per dvejus metus
;
2000 valandų
- iš jų 1000 val. darbe, nesusijusiame su gyvenamųjų pastatų vertinimu.
Reikiama patirtis turi būti sukaupta tokiose srityse: atlyginimų ir personalo vertinimas, vertinimo analizė, aukščiausios ir geriausios naudos analizė, galimybių analizė arba dėstymas vertinimo kursuose.
Kaip matome, praktinės patirties reikalavimai, aišku, yra tam tikrų skirtybių, trukmės ir darbo sričių atžvilgiu, yra taikomi ir JK, ir JAV, o tai rodo, kad patirtis - vienas iš svarbiausių mokymosi sistemos elementų. Būsimasis vertintojas prižiūrimas patyrusio specialisto, darbe gali pritaikyti teorines žinias, susivokti turto rinkoje bei įgyti patirties spręsti įvairius su vertinimu susijusius klausimus.
Turto vertintojus rengiantiems universitetams ir atitinkamoms universitetinio lygmens mokykloms yra nustatyti turto vertintojų rengimo lygio reikalavimai. Reikalavimus nustato turto vertintojų profesinė organizacija, tuo pačiu turinti teisę suteikti arba atšaukti akademinio mokymo įstaigų įgaliojimus rengti turto vertintojus. Taigi, amerikietiškojo, kaip ir angliškojo modelio bruožas yra tai, kad turto vertintojų profesinės organizacijos aktyviai veikia savo narių profesinio ugdymo linkme.
JAV turto vertintojų kvalifikacinius lygius nustato profesinės organizacijos.
Vertinimo institutas numato du kvalifikacinius lygius ir atitinkamus reikalavimus:
I lygis - Vyresnysis gyvenamųjų pastatų vertintojas. Šis kvalifikacinis lygis suteikiamas vertintojams, kurie sugeba kvalifikuotai vertinti šeimos turtą. Šiam lygiui yra keliami tokie reikalavimai:
Patirties reikalavimai: mažiausiai  trejų metų patirtis dirbant su nekilnojamuoju turtu; mažiausiai dvejų metų patirtis, vertinant atskirus šeimos namus.
Išsilavinimo reikalavimai: būtinas universitetinis laipsnis; keturių savaičių mokymo kursai ir egzaminas; parengti vertinimo ataskaitą; dalyvauti mažiausiai dviejuose interviu, kurių metu aptariamas vertintojo darbas.
II lygis - Vertinimo instituto narys. Juo gali tapti vertintojai, galintys kvalifikuotai įvertinti duodantį pajamas turtą, kompleksinį nekilnojamąjį turtą ir pan. Nariui keliami tokie reikalavimai:
Patirties reikalavimai: mažiausiai penkeri metai patirties darbe su nekilnojamuoju turtu; penkeri metai arba daugiau darbo patirties, vertinant nekilnojamąjį turtą; treji metai darbo patirties, vertinant pajamas duodantį turtą.
Išsilavinimo reikalavimai: būtinas universitetinis laipsnis; septynių savaičių mokymo kursai ir egzaminai; parengti dvi įvertinto turto ataskaitas; dalyvauti mažiausiai dvejuose interviu, kurių metu aptariamas vertintojo darbas.

Amerikos vertintojų draugija (AVD), skirtingai negu Vertinimo institutas jungia visų turto rūšių vertintojus. Kvalifikaciniai lygiai suteikiami, atsižvelgiant į vertinamo turto rūšį: nekilnojamasis turtas, kilnojamasis turtas, mašinos ir įrengimai ir pan.
AVD numato 3 kvalifikacinius lygius:
I lygis - akredituotas narys. Šis lygis suteikiamas vertintojams, turintiems universitetinį išsilavinimą arba jo atitikmenį ir dvejų metų darbo patirtį vertinimo srityje. Taip pat svarbus sėkmingas dalyvavimas interviu. Būtina išlaikyti egzaminą ir parengti vertinimo ataskaitą.
II lygis - vyresnysis narys - suteikiamas vertintojams, kurie patenkina reikalavimus, keliamus akredituotiems nariams, tačiau jie dar turi turėti penkerių metų darbo vertinimo srityje patirtį.
III lygis - AVD ekspertas. Suteikiamas tik turintiems vyresniojo nario kvalifikacinį lygį ir sugebantiems išsiskirti savo kvalifikuoto vertintojo veiklos rezultatais, mokslo-tiriamojo, metodinio darbo rezultatais.
Kanadoje yra 5 universitetai, rengiantys vertintojus.
Kanados turto vertintojų rengimo ir kvalifikacinių lygių sistema grindžiama panašiais kriterijais ir principais, kaip ir kitose Vakarų šalyse ir JAV:
išsilavinimas;
patirtis;
amžius.

Akademinis turto vertintojų rengimas vyksta atitinkamos pakraipos aukštesniosiose ir aukštosiose mokymo įstaigose, o tolesnį specialistų kvalifikacijos kėlimą organizuoja ir kvalifikacinius lygius nustato profesinė turto vertintojų organizacija - Kanados vertintojų institutas (Appraisal institutte of Canada), taip pat atskirų šalies provincijų turto vertintojų asociacijos.
Kanados vertintojų institutas yra nustatęs tris kvalifikacinius lygius, kurie atitinka ir tris narystės profesinėje organizacijoje lygmenis:
I lygis - pradedantysis vertintojas gali tapti profesinės organizacijos nariu-kandidatu, jeigu yra ne jaunesnis kaip 18 metų ir pateikia: aukštesniosios mokyklos diplomą/sertifikatą, kuris suteikiamas, išklausius ne trumpesnę kaip dvejų metų mokymo programą; arba dokumentą, paliudijantį atitinkamų kreditų įgijimą universitetinio lygio mokymo įstaigoje; arba bendrojo išsilavinimo diplomą.
II lygis - Kanados gyvenamųjų patalpų vertintojo (Canadian residential Appraiser - CRA) titulas (kategorija) yra suteikiama specialistams, turintiems pakankamą kvalifikaciją, reikalingą gyvenamųjų patalpų vertintojams, sėkmingai užbaigusiems šių disciplinų kursus: nekilnojamojo turto vertinimas - teorijos pagrindai; nekilnojamojo turto vertinimas - gyvenamosios patalpos; mikroekonomika; makroekonomika; nekilnojamojo turto vertinimas - teisė; nekilnojamojo turto vertinimas - gyvenamųjų patalpų statyba; seminaras turto vertinimo standartų klausimais.
Be to, specialistas, pretenduojantis gauti Kanados gyvenamųjų patalpų vertintojo kategoriją, turi pateikti atestacijos komisijai: individualaus gyvenamojo namo vertinimo ataskaitą; dokumentus paliudijančius trijų metų atitinkamo praktinio darbo patirtį, arba vienerių metų (200 dienų) darbo patirtį gyvenamųjų patalpų vertinimo srityje, įskaitant keletą naujausių praktinio darbo pavyzdžių (ataskaitų). Pretendentas, pateikęs atestacijos komisijai minėtus dokumentus yra kviečiamas dalyvauti žodiniame interviu.

III lygis - Kanados instituto akredituotas vertintojas (Accredited Appraiser Canadian Institute - AACI) yra aukščiausia kvalifikacinė kategorija, suteikianti teisę vertinti visų rūšių nekilnojamąjį turtą. Ji suteikiama specialistui, sėkmingai baigusiam šių dalykų kursus: nekilnojamojo turto vertinimas - matematika; nekilnojamojo turto vertinimas - komercinė, gamybinė ir investicijų analizė; nekilnojamojo turto vertinimas - taikymas komercinių, gamybinių objektų bei investicijų srityje; išteklių ekonomika; nekilnojamojo turto vertinimas - komercinių, gamybinių ir gyvenamųjų patalpų statyba; nekilnojamojo turto vertinimas - investicijų analizė ir taikymas; nekilnojamojo turto vertinimas - naujausių pasiekimų taikymas; įvadas į finansų apskaitą. Minėti kursai yra skiriami į atskiras miesto ir žemės ūkio temas; čia yra pateiktas miesto variantas.
Be to, pretendentas, siekiantis gauti akredituoto vertintojo kategoriją, privalo: pateikti gyvenamųjų patalpų vertinimo ataskaitą (tuo atveju, jeigu jam buvo suteikta Gyvenamųjų patalpų vertintojo kategorija) ir pajamas teikiančio objekto aprašomąją vertinimo ataskaitą; būti baigęs atitinkamo lygio verslo kursą ir pateikti pajamas teikiančio objekto aprašomąją vertinimo ataskaitą.
Taip pat reikalaujama, kad pretendentas pateiktų dokumentus, paliudijančius trejų metų (600 dienų) darbo patirtį turto vertinimo srityje, iš kurių ne mažiau kaip dvejus metus turi būti vertinęs įvairios paskirties nekilnojamąjį turtą, įskaitant keletą naujausių praktinio darbo pavyzdžių. Dokumentus pateikęs pretendentas yra kviečiamas dalyvauti atestacijos komisijos organizuotame interviu.
Švedijos vertintojų švietimo sistemos modelis būdingas Šiaurės šalims.
Akademinį vertintojų rengimą vykdo trys aukštosios mokyklos.
Švedijos turto vertintojų kvalifikacijos sistema pagrįsta  šiais kriterijais:
išsilavinimu;
praktine patirtimi.
Pagrindinė institucija, kuri rūpinasi turto vertintojų profesiniu švietimu ir kvalifikacija Švedijoje: Nekilnojamojo turto ekonomistų asociacija (SFF). Skiriamos turto vertintojų kvalifikacijos kategorijos:
Nekilnojamojo turto vertintojas - bendri įgaliojimai (atestavimas) visoms nekilnojamojo turto rūšims.
Žemės ūkio vertintojas - įgaliojimai (atestavimas) apsiriboja tik žemės ūkio ir miškų nekilnojamuoju turtu.
Privačių namų vertintojas - įgaliojimai (atestavimas) apsiriboja tik privačiais namais kaip nekilnojamojo turto rūšimi.
Narys, kuris atitinka reikalavimus ir įsipareigoja savo kasdieniame darbe laikytis etikos taisyklių ir SFF nustatytų vertinimo metodų bei administracinių reikalavimų, gali būti įvardytas SFF įgaliotu (atestuotu) nekilnojamojo turto/žemės ūkio/ privačių namų vertintoju. Įgaliojimų suteikimas (atestavimas) reiškia, kad konkretus asmuo atitinka pagrindinius SFF nustatytus reikalavimus, keliamus tiems, kurie imasi atlikti įvairias vertinimo užduotis. Tačiau įgaliojimų suteikimas (atestacija) dar nereiškia, kad vertintojas gali imtis bet kokios turto rūšies vertinimų.
Tikrinant  teorinį vertintojo pasirengimą, atsižvelgiama  į tai pagal kokią programą įgytas diplomas. Pavyzdžiui, nekilnojamojo turto vertintojas privalo turi turėti universitetinį išsilavinimą (140 balų). Iš jų 60 balų pasiskirsto taip: 5-10 - matematika, statistika ir duomenų apdorojimas; po 5 balus – finansų apskaita, bendroji ekonomika, mikro ir makro ekonomika; 5- 10 balų – verslo administravimas; 10 – 15 balų nekilnojamojo turto ekonomika; 10 balų – teisė; 10 – 15 balų namų statybos technologijos ir plėtros technologijos.