Bendra Europos rinka, o taipogi vieningo piniginio vieneto euro įvedimas Europos Sąjungoje ypač sureikšmino bendros turto valdymo ir jo vertės nustatymo koncepcijos kūrimo poreikį. Tam, kad Bendra Europos rinka funkcionuotų efektyviai, visų bendrosios ekonominės erdvės valstybių nacionalinėms verslo bendrovėms turi būti sudarytos optimalios sąlygos komerciniams sandoriams tarptautiniu mastu. Todėl poreikis unifikuoti Europos mastu (ir pasaulio mastu) turto ir verslo vertinimo sistemą yra akivaizdus. Žemiau pateikiamos turto ir verslo vertinimo sistemos unifikavimo pagrindinės kryptys.Lietuvai integruojantis į Europos ekonominę erdvę ypač aktualu stebėti pagrindinius teisinės bazės, profesinio švietimo bei standartų unifikavimo principus ir tendencijas, vyraujančias Europos Sąjungoje ir už jos ribų.
Tam, kad Bendra Europos rinka funkcionuotų efektyviai, reikia bendros turto valdymo bei jo kainos nustatymo koncepcijos. Taip visų bendros ekonominės erdvės valstybių nacionalinėms verslo bendrovėms būtų sudarytos optimalios sąlygos komerciniams sandoriams tarptautiniu mastu.
Bendros valiutos įvedimas Europos Sąjungoje šiuo metu yra vienas svarbiausių aspektų, numatant pasikeitimus ateities turto rinkoje. Euras pakeis valiutas, kuriomis yra sudarytos dauguma finansinių ataskaitų. Tai smarkiai lems tarptautinę turto rinką. Šiuo požiūriu labai svarbi nacionalinių ir tarptautinių apskaitos ir vertinimo standartų atitikties problema.
Turto ir verslo vertinimo vaidmuo yra esminis, vykdant tarptautinius atsiskaitymus ir plečiant tarptautinių investicijų apimtis. Todėl vertinimo sistemos derinimas tarptautiniu lygmeniu įgauna svarbią reikšmę bendru Europos integracijos kontekstu. Vyksta vertintojų švietimo sistemų, standartų bei metodikų unifikavimas ir šioje veikloje pagrindinę funkciją vykdo tarptautinės organizacijos, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusios su vertinimo sritimi.
Vienas iš labiausiai bendrą profesinę situaciją lemiančių veiksnių yra profesinio švietimo sistema. Šalia akademinio mokymo, tęstinis profesinis švietimas įgauna vis didesnę reikšmę, tobulėja jo metodai ir formos. Tai lemia bendrą profesinių paslaugų kokybės kilimo tendenciją, leidžia atskirų šalių specialistams kelti kvalifikacijos lygį, siekiant ateityje įgyti tarptautinio eksperto statusą.
Tarp įvairių profesijų atstovų Europoje ryškėja siekis sukurti tarptautinius standartus, kurie reglamentuotų kompetenciją atlikti specifines paslaugas tarptautiniu mastu. Vertintojo eksperto Europos sertifikato sukūrimas laiduoja klientui didesnes garantijas ir pasitikėjimą ekspertu, nes sertifikatas būtų suteikiamas tik tiems profesionalams, kurie turi pakankamą kompetenciją atlikti savo srities paslaugas tarptautiniu mastu. Kuriant Europos ekspertų atestavimo standartus, švietimo sistemų unifikavimo poreikis tampa esminiu veiksniu. Tik esant vienodiems vertintojų švietimo reikalavimams, tarptautinių ekspertų akreditavimo funkcija gali būti deleguota nacionalinėmis institucijomis, nes, kol egzistuoja skirtingos vertintojų švietimo sistemos, neįmanoma nustatyti atskirų šalių vertintojų kvalifikacijos atitikties tarptautinėms normoms.
Vertintojų profesinio švietimo sritis Lietuvoje kol kas nėra pakankamai koordinuota, akademinis vertintojų švietimas nėra susistemintas. Kartais su vertinimu susijusios disciplinos yra įtrauktos į kitų ekonominių, inžinerinių, techninių bei vadybos specialybių dėstomų dalykų sąrašą. Čia galima paminėti Vilniaus universitetą, Gedimino technikos universitetą, Kauno technologijos universitetą.
Kitas itin svarbus dalykas - standartizavimo bei nacionalinių vertinimo metodikų plėtros procesas, tarptautinių bei Europos vertinimo standartų kūrimas, tendencijos, siekiant kuo didesnės tarptautinio verslo koordinacijos. Šio proceso pagrindas, be abejo, yra profesinių standartų derinimas. Nacionalinių vertinimo standartų ir metodikų atitikties tarptautiniams standartams (konkrečiai Europos vertinimo standartams) problema vis labiau tampa spęstina bendros rinkos ir Europos Sąjungos bendros monetarinės sistemos kontekstu. Aišku, kad tarptautiniai standartai tampa būtini tiek vertinimo veikloje, tiek ir teisminio nesutarimų nagrinėjimo atvejais.
Tarptautinio vertinimo standartų komiteto (IVSC - International Valuation Standard Committee) sukurti Tarptautiniai vertinimo standartai ir Europos vertintojų asociacijų grupės (TEGOVA - The European Group of Valuers Associations) - Europos vertinimo standartai, patvirtinti kaip bendras vadovas Europos Sąjungos šalių vertintojams, yra pagrindiniai kriterijai, kuriais buvo vadovaujamasi, kuriant teisinę vertinimo sistemos bazę Lietuvoje. Priėmus Turto vertinimo pagrindų įstatymą ir patvirtinus Turto vertintojų daugiapakopę kvalifikacijos sistemą, Lietuvoje laipsniškai eliminuojamas ligi šiol egzistavęs vertinimo metodikų bei kompetencijos neatitikties chaosas bei nustatyti konkretūs reikalavimai skirtingiems kvalifikacijos lygmenims, vykdant atitinkamo sudėtingumo užduotis.
Diegiant tarptautiniu mastu priimtą vertinimo sistemą iškyla vertintojų paslaugų kokybės užtikrinimo, informacijos patikimumo, teisinės atsakomybės klausimai, profesinio atsakomybės draudimo srities problemos, arbitražo principai. Lietuvoje šie klausimai yra labai opūs, nes kol kas pagrindinis problemų, susijusių su netinkamai atlikta profesine užduotimi, sprendimas vyksta teismo salėse ir vertintojai arba jų klientai patiria nemažų nuostolių, susijusių su ginčų sprendimo procesu.
Apibendrinant galima teigti, kad vertinimo sistema turi būti sparčiai unifikuojama, ir švietimo bei atestavimo sistemos, plečiantis tarpvalstybiniam verslo partnerių bendradarbiavimui, turi integruotis į vieningą tarptautinę struktūrą. Tam, kad Lietuvos turto vertintojų profesijos atstovai turėtų visas galimybes įsitraukti į tarptautinę profesinę erdvę, būtina nuolat sistemingai tobulinti turto ir verslo vertinimo sistemą Lietuvoje, siekiant kuo labiau priartinti ją prie tarptautinių…
