Turt
o globalizavimo ir Europos ekonominės erdvės integravimo sąlygomis ypatingą reikšmę įgauna bendra ir universali turto ir verslo vertinimo metodologija. Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų ir nacionalinių vertinimo standartų ryšys ir metodinio pagrindo vieningumas bei ypatumai svarbūs kiekvienam Lietuvos turto ar verslo vertintojui. 2004 metais parengti nacionaliniai turto vertinimo standartai tapo kiekvieno Lietuvos turto ir verslo vertintojo praktinės veiklos vadovu.
1 lentelėje pateikiama tarptautinių (TVS), europinių (EVS) ir nacionalinių (NVS) standartų struktūra.
1 lentelė. Tarptautinių, europinių ir nacionalinių vertinimo standartų lyginamoji struktūra.
Tarptautiniai (TVS)
Europiniai (EVS)
Nacionaliniai (NVS)
· Įvadas
· Pagrindinės vertinimo sąvokos ir principai
· Etikos (elgesio) taisyklės
· Nekilnojamojo turto tipai
Įvadas
Tarptautinių, europinių ir nacionalinių standartų ryšys
· Tarptautiniai vertinimo standartai:
Įvadas į tarptautinius vertinimo standartus
IVD 1: Vertinimas rinkos vertės pagrindu;
IVS 2: Vertinimas kitokiu nei rinkos vertės pagrindu.
· Tarptautinio vertinimo sritys:
IVS 1: Vertinimas finansinėms ataskaitoms;
IVS 2: Vertinimas įkeitimo (skolinimo) tikslu.
Vertinimo
standartai:
S1 Pagrindinės problemos;
S2 Kvalifikuotas vertintojas;
S3 Veiklos (užduoties) sąlygos;
S4 Vertinimo pagrindai;
S5 Vertinimas finansinės atskaitomybės tikslu;
S6 Vertinimas paskolų ir hipotekų apsaugojimo tikslu;
S7 Skaičiavimai, prognozės ir kiti vertinimai;
S8 Vertinimas draudimo bendrovių, turto valdymo įmonių ir pensijų fondų investavimo tikslu;
S9 Vertinimo ataskaitos.
Vertinimo
standartai:
S1 Turto vertintojas;
S2 Kvalifikuotas vertintojas;
S3 Vertinimas finansinėms atskaitoms;
S4 Vertinimas įkeitimo tikslu;
S5 Vertinimas investicijoms, draudimo kompanijoms ir pensijų fondams;
S6 Vertinimas apmokestinimui;
S7 Vertinimas turto paėmimo visuomenės poreikiams;
S8 Vertinimas pagal teismo nutartis;
S9 Turto vertinimo ataskaita.
· Vertinimo metodikos:
GN 1: Nekilnojamojo turto vertinimas;
GN 2: Nuomos interesų vertinimas;
GN 3: Įrengimų vertinimas;
GN 4: Nematerialaus turto vertinimas;
GN 5: Veikiančios įmonės vertinimo principas;
GN 6: Verslo vertinimas;
GN 7: Pavojingos ir toksiškos medžiagos vertinant turtą;
GN 8: Nuvertintų atstatomųjų kaštų vertinimas (exposure draft).
· Komentarai
Investicinis turtas.
· Žodynas
· Priedas A
Vertinimo metodikos:
GN 1: Specialieji vertės veiksniai;
GN 2: Specialaus turto vertinimas;
GN 3: Įrengimų ir mechanizmų vertinimas;
GN 4: Turto, skirto plėtrai vertinimas;
GN 5: Žemės ūkio nuosavybės vertinimas;
GN 6: Istorinių nekilnojamojo turto objektų vertinimas;
GN 7: Verslo vertinimas;
GN 8: Nematerialaus turto vertinimas;
GN 9: Vertinimas dėl nekilnojamojo turto indeksų nustatymo;
GN 10: Vertinimas užsienio šalyse;
GN 11: Jungtinės veiklos ir ribotos ūkinės atsakomybės įmonių vertinimas;
GN 12: Proporcingas paskirstymas tarp žemės ir pastatų;
GN 13: Šalių teisinės sistemos ir praktikos specifika.
Priedai (1-9): Vertinimo metodologija; Vertintojų atestavimas (sertifikavimas); vertinimų patikra; Etika; vertinimo veiklos modelis ir vertinimo apribojimų sąrašas; Europos matavimų praktikos kodeksas; Terminų, vartojamų vertinimo srityje, aiškinamasis žodynas; TEGOVA narių sąrašas; Rėmėjų sąrašas.
Vertinimo metodikos:
M1 Turto vertinimo metodologija;
M2 Veiksniai, veikiantys turto vertę;
M3 Turto ir verslo vertinimo terminija;
M4 Nekilnojamojo turto vertinimas;
M5 Masinis turto vertinimas;
M6 Priverstinio pardavimo vertės nustatymas;
M7 Specialaus turto vertinimas;
M8 Kultūros paveldo objektų vertinimas;
M9 Žemės ūkio nuosavybės objektų vertinimas;
M10 Nuomos teisių vertinimas;
M11 Įrengimų ir mašinų vertinimas;
M12 Transporto priemonių ir savaeigių mašinų vertinimas;
M13 Kito kilnojamojo turto vertinimas;
M14 Verslo vertinimas;
M15 Nematerialaus turto vertinimas;
M16 Įmonės akcijų paketo vertinimas.
Kadangi įvairiose pasaulio šalyse kol kas pirmenybė teikiama nacionaliniams teisės aktams, bei vietiniams profesiniams standartams ir metodikoms, o teisinės sistemos, ekonominė bei finansų rinkos situacija, galiausiai tradicijos yra daugiau ar mažiau skirtingos, skiriasi ir standartinių priemonių taikymas. Nors vertinimo profesinių standartų bei metodikų unifikavimo procesas įgauna vis didesnį mastą, dėl objektyvių priežasčių šiandien dar neįmanomas realus ir visuotinas vertinimo sistemų suderinimas. Todėl pribrendo būtinybė ir Lietuvoje parengti nacionalinius turto vertinimo standartus ir metodikas.
Tarptautiniuose, europiniuose ir nacionaliniuose standartuose egzistuoja bendri turto vertės nustatymo principai ir vertinimo metodika, kurių pradžios taškas yra vertinimą rinkos principu atskirti nuo ne rinkos vertės skaičiavimo metodų, pagrįstų subjektyviais kriterijais.
Visų lygių standartai ir metodikos (tarptautiniai, europiniai ir nacionaliniai) pateikti 1 lentelėje nepretenduoja tapti vertinimo vadovėliais ir juose nėra pateiktos tikslios aritmetinio skaičiavimo rekomendacijos. Jie pateikia pagrindinius principus, kuriais remiantis reikėtų rinktis vienus ar kitus vertinimo metodus bei visuotinai taikytinas sąvokas, apibrėžimus, bei jų interpretaciją. Be to, gana detaliai išdėstomos rekomenduotinos vertintojų profesinę veiklą reglamentuojančios teisinės nuostatos, etikos kodekso normos.
TVS, EVS ir NVS skiriasi ne tik aprėptimi (standartų ir metodikų skaičiumi), bet ir standartų bei metodikų turiniu (dėstymo tvarka). TVS kiekvienas standartas ar metodika apima tokius skyrius: įvadą, apimtį (taikymo sritį); apibrėžimus; ryšius su apskaitos standartais; metodines rekomendacijas; aptarimą; išvadų pateikimo reikalavimus. Tuo tarpu EVS standartai ir metodikos išdėstytos taikant skirtingas turinio schemas. Rengiant nacionalinius standartus iš esmės orientuotasi į europinius standartus, tuo pačiu pripažįstant tarptautinių standartų dėstymo pranašumus.
Pabrėžtinas TVS, EVS ir NVS suderinamumo su tarptautiniais apskaitos standartais (International Accounting Standards - TAS 16 ir TAS 36) aspektas. Turto elementai finansinėse ataskaitose (aktualūs vertintojui) yra pateikiami šiuose standartuose: TAS 16 - Nekilnojamasis turtas, mašinos ir įrengimai (Property, Plant and Equipement); TAS 17 - Lizingas (Leases); TAS 25 - Investicijų apskaita (Accounting for Investment of Assets); TAS 36 - Turto vertės sumažėjimas (Impairment of Assets); TAS 38 - Nematerialus turtas (Intangible Assets); Atkreiptinas dėmesys į tarptautinį vertinimo komentarą „Investicinis turtas“, parengtą pagal TAS 40 - Investicinis turtas (Investment Property). Lietuvos nacionaliniuose standartuose (ypač standarte „vertinimas finansinėms ataskaitoms“) taip pat pabrėžiamas ryšys su tarptautiniais apskaitos standartais.
TVS parašyti labiau vadovėlio forma, jis atsirado kaip anksčiau išleistų knygos dalių tęsinys ir jį galima įvardinti kaip nuorodų knygą. Nors buvo mėginimų išplėsti kiekvieną standartų dalį kaip savarankišką dokumentą, skaitytojai turi daugiau naudos iš dokumento kaip visumos. Tačiau užimtiems turto vertintojams vadovautis šia „instrukcija“ ir skaityti viską (netgi daugiau nei 458 puslapius) yra labai nepraktiška. Gana sudėtinga surasti konkrečius klausimus, neperžiūrėjus visų TVS. Dėl šios priežasties TVS mažiau patogūs vartotojui nei EVS, kurie parašyti kaip standartų (rekomendacijų) knyga su savarankiškomis dalimis (skyriais). TVS vadovėlyje pateikiami pagrindiniai principai sugrupuoti į skyrius (sekcijas): „Pagrindinės vertinimo sąvokos ir principai“, „Nekilnojamojo turto tipai“ ir kt. EVS bendri klausimai (principai) pakartojami atskirose srityse (dalyse), kur jie tiesiogiai susieti su svarstomu dalyku, nors tai iš
dalies kritikuotina, kadangi šiuose standartuose yra tam tikrų pasikartojimų, tačiau EVS vartotojai randa informaciją vienoje vietoje. Dar pažymėtina, kad EVS yra išleisti kartu su CD, kurį naudoti turto vertintojams gana patogu.
Nacionaliniuose standartuose daugiau ar mažiau (kiek tai susiję su konkrečiu vertinimo atveju) atspindėta Lietuvos teisinė bazė ir Lietuvos turto vertinimo sistemos specifika. Standarte „Turto vertintojas“ turto vertintojo apibrėžimas, kompetencija ir kvalifikaciniai reikalavimai apibrėžti vadovaujantis Lietuvos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1157 „Dėl turto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvarkos“ nuostatomis.
Standarte „Vertinimo bazė“ pateiktas rinkos vertės apibrėžimų spektras, t. y. Europos Tarybos direktyvos 49(2) straipsnyje pateikiamas apibrėžimas, TVSK/TEGoVA apibrėžimas bei Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytas apibrėžimas. Pateikti rinkos vertės apibrėžimų komentarai.
Standartas „Turto vertinimas finansinėms ataskaitoms“ remiasi Lietuvos Respublikos apskaitą reglamentuojančiais normatyviniais dokumentais, visų pirma - su nacionaliniais apskaitos standartais, kurie suderinti su tarptautiniais apskaitos standartais.
Standartas „Vertinimas investicijoms, draudimo kompanijoms ir pensijų fondams“ parašytas iš esmės vadovaujantis Europos Bendrijos direktyva dėl draudimo bendrovių metinių ir suvestinių ataskaitų.
Standartas „Vertinimas apmokestinimui“ yra pirmas ir originalus norminis dokumentas, kuriame, remiantis rinkos principais, suformuluoti metodiniai masinio vertinimo principai ir taisyklės, taikytini Lietuvos Respublikos sąlygomis. Pabrėžiama, kad Lietuvoje kol kas yra tik du teisės aktai, įteisinantys masinio vertinimo taikymą apmokestinimo tikslais, t. y. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (priimtas 1999 05 25) ir LR Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės įvertinimo tvarkos pakeitimo“ (V.ž., 2000 10 25, Nr. 102-4574). Parengtas standartas taikytinas, kai nekilnojamojo turto apmokestinimą reglamentuojantys teisės aktai nustato, jog mokestinės vertės pagrindą sudaro turto rinkos vertė. Ne rinkos verte pagrįstiems vertinimams ar individualiems vertinimams šis standartas netaikomas. Standartas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso IV knygos „Daiktinė teisė“ bendromis nuostatomis, aukščiau minėtais teisės aktais bei TVSK - (exposure draft of proposed international valuation application) - (mass appraisal of real property) ir tarptautiniais Asesorių organizacijos - (Standard on mass appraisal of real property).
Standartas „Vertinimas turto paėmimo visuomenės poreikiams“ - taip pat pirmas ir originalus normatyvinis dokumentas, kuriame pirmą kartą Lietuvoje remiantis rinkos principais suformuluoti metodologiniai principai ir taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama paimamo visuomenės poreikiams turto vertė. Kadangi Lietuvoje beveik nėra teisinės normatyvinės bazės šiam vertinimo atvejui, standartas parengtas iš esmės vadovaujantis užsienio šalių (JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės) patirtimi bei jų normatyviniais dokumentais, taip pat pradine teisine baze laikant Lietuvos Respublikos konstitucijos 23 straipsnio, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.67 straipsnio atitinkamas nuostatas ir kitais teisės aktais.
„Vertinimas pagal teismo nutartis“ - tiek turiniu, tiek dėstymo logika išsiskiriantis iš kitų nacionalinių standartų. Tai teismo ekspertizės esminių sąvokų ir procedūrų aprašymas.
Tinkamas tarptautinių, europinių ir nacionalinių standartų suvokimas ir taikymas savaime skatina nekilnojamojo (ir ne tik) turto sandorių sudarymą tarptautiniu ir šalies mastu, gerina nekilnojamojo turto pozicijas investicijų atžvilgiu, mažina piktnaudžiavimo ir sukčiavimo atvejų vertinant turtą.
o globalizavimo ir Europos ekonominės erdvės integravimo sąlygomis ypatingą reikšmę įgauna bendra ir universali turto ir verslo vertinimo metodologija. Tarptautinių vertinimo standartų, Europos vertinimo standartų ir nacionalinių vertinimo standartų ryšys ir metodinio pagrindo vieningumas bei ypatumai svarbūs kiekvienam Lietuvos turto ar verslo vertintojui. 2004 metais parengti nacionaliniai turto vertinimo standartai tapo kiekvieno Lietuvos turto ir verslo vertintojo praktinės veiklos vadovu.1 lentelėje pateikiama tarptautinių (TVS), europinių (EVS) ir nacionalinių (NVS) standartų struktūra.
1 lentelė. Tarptautinių, europinių ir nacionalinių vertinimo standartų lyginamoji struktūra.
Tarptautiniai (TVS)
Europiniai (EVS)
Nacionaliniai (NVS)
· Įvadas
· Pagrindinės vertinimo sąvokos ir principai
· Etikos (elgesio) taisyklės
· Nekilnojamojo turto tipai
Įvadas
Tarptautinių, europinių ir nacionalinių standartų ryšys
· Tarptautiniai vertinimo standartai:
Įvadas į tarptautinius vertinimo standartus
IVD 1: Vertinimas rinkos vertės pagrindu;
IVS 2: Vertinimas kitokiu nei rinkos vertės pagrindu.
· Tarptautinio vertinimo sritys:
IVS 1: Vertinimas finansinėms ataskaitoms;
IVS 2: Vertinimas įkeitimo (skolinimo) tikslu.
Vertinimo
standartai:
S1 Pagrindinės problemos;
S2 Kvalifikuotas vertintojas;
S3 Veiklos (užduoties) sąlygos;
S4 Vertinimo pagrindai;
S5 Vertinimas finansinės atskaitomybės tikslu;
S6 Vertinimas paskolų ir hipotekų apsaugojimo tikslu;
S7 Skaičiavimai, prognozės ir kiti vertinimai;
S8 Vertinimas draudimo bendrovių, turto valdymo įmonių ir pensijų fondų investavimo tikslu;
S9 Vertinimo ataskaitos.
Vertinimo
standartai:
S1 Turto vertintojas;
S2 Kvalifikuotas vertintojas;
S3 Vertinimas finansinėms atskaitoms;
S4 Vertinimas įkeitimo tikslu;
S5 Vertinimas investicijoms, draudimo kompanijoms ir pensijų fondams;
S6 Vertinimas apmokestinimui;
S7 Vertinimas turto paėmimo visuomenės poreikiams;
S8 Vertinimas pagal teismo nutartis;
S9 Turto vertinimo ataskaita.
· Vertinimo metodikos:
GN 1: Nekilnojamojo turto vertinimas;
GN 2: Nuomos interesų vertinimas;
GN 3: Įrengimų vertinimas;
GN 4: Nematerialaus turto vertinimas;
GN 5: Veikiančios įmonės vertinimo principas;
GN 6: Verslo vertinimas;
GN 7: Pavojingos ir toksiškos medžiagos vertinant turtą;
GN 8: Nuvertintų atstatomųjų kaštų vertinimas (exposure draft).
· Komentarai
Investicinis turtas.
· Žodynas
· Priedas A
Vertinimo metodikos:
GN 1: Specialieji vertės veiksniai;
GN 2: Specialaus turto vertinimas;
GN 3: Įrengimų ir mechanizmų vertinimas;
GN 4: Turto, skirto plėtrai vertinimas;
GN 5: Žemės ūkio nuosavybės vertinimas;
GN 6: Istorinių nekilnojamojo turto objektų vertinimas;
GN 7: Verslo vertinimas;
GN 8: Nematerialaus turto vertinimas;
GN 9: Vertinimas dėl nekilnojamojo turto indeksų nustatymo;
GN 10: Vertinimas užsienio šalyse;
GN 11: Jungtinės veiklos ir ribotos ūkinės atsakomybės įmonių vertinimas;
GN 12: Proporcingas paskirstymas tarp žemės ir pastatų;
GN 13: Šalių teisinės sistemos ir praktikos specifika.
Priedai (1-9): Vertinimo metodologija; Vertintojų atestavimas (sertifikavimas); vertinimų patikra; Etika; vertinimo veiklos modelis ir vertinimo apribojimų sąrašas; Europos matavimų praktikos kodeksas; Terminų, vartojamų vertinimo srityje, aiškinamasis žodynas; TEGOVA narių sąrašas; Rėmėjų sąrašas.
Vertinimo metodikos:
M1 Turto vertinimo metodologija;
M2 Veiksniai, veikiantys turto vertę;
M3 Turto ir verslo vertinimo terminija;
M4 Nekilnojamojo turto vertinimas;
M5 Masinis turto vertinimas;
M6 Priverstinio pardavimo vertės nustatymas;
M7 Specialaus turto vertinimas;
M8 Kultūros paveldo objektų vertinimas;
M9 Žemės ūkio nuosavybės objektų vertinimas;
M10 Nuomos teisių vertinimas;
M11 Įrengimų ir mašinų vertinimas;
M12 Transporto priemonių ir savaeigių mašinų vertinimas;
M13 Kito kilnojamojo turto vertinimas;
M14 Verslo vertinimas;
M15 Nematerialaus turto vertinimas;
M16 Įmonės akcijų paketo vertinimas.
Kadangi įvairiose pasaulio šalyse kol kas pirmenybė teikiama nacionaliniams teisės aktams, bei vietiniams profesiniams standartams ir metodikoms, o teisinės sistemos, ekonominė bei finansų rinkos situacija, galiausiai tradicijos yra daugiau ar mažiau skirtingos, skiriasi ir standartinių priemonių taikymas. Nors vertinimo profesinių standartų bei metodikų unifikavimo procesas įgauna vis didesnį mastą, dėl objektyvių priežasčių šiandien dar neįmanomas realus ir visuotinas vertinimo sistemų suderinimas. Todėl pribrendo būtinybė ir Lietuvoje parengti nacionalinius turto vertinimo standartus ir metodikas.
Tarptautiniuose, europiniuose ir nacionaliniuose standartuose egzistuoja bendri turto vertės nustatymo principai ir vertinimo metodika, kurių pradžios taškas yra vertinimą rinkos principu atskirti nuo ne rinkos vertės skaičiavimo metodų, pagrįstų subjektyviais kriterijais.
Visų lygių standartai ir metodikos (tarptautiniai, europiniai ir nacionaliniai) pateikti 1 lentelėje nepretenduoja tapti vertinimo vadovėliais ir juose nėra pateiktos tikslios aritmetinio skaičiavimo rekomendacijos. Jie pateikia pagrindinius principus, kuriais remiantis reikėtų rinktis vienus ar kitus vertinimo metodus bei visuotinai taikytinas sąvokas, apibrėžimus, bei jų interpretaciją. Be to, gana detaliai išdėstomos rekomenduotinos vertintojų profesinę veiklą reglamentuojančios teisinės nuostatos, etikos kodekso normos.
TVS, EVS ir NVS skiriasi ne tik aprėptimi (standartų ir metodikų skaičiumi), bet ir standartų bei metodikų turiniu (dėstymo tvarka). TVS kiekvienas standartas ar metodika apima tokius skyrius: įvadą, apimtį (taikymo sritį); apibrėžimus; ryšius su apskaitos standartais; metodines rekomendacijas; aptarimą; išvadų pateikimo reikalavimus. Tuo tarpu EVS standartai ir metodikos išdėstytos taikant skirtingas turinio schemas. Rengiant nacionalinius standartus iš esmės orientuotasi į europinius standartus, tuo pačiu pripažįstant tarptautinių standartų dėstymo pranašumus.
Pabrėžtinas TVS, EVS ir NVS suderinamumo su tarptautiniais apskaitos standartais (International Accounting Standards - TAS 16 ir TAS 36) aspektas. Turto elementai finansinėse ataskaitose (aktualūs vertintojui) yra pateikiami šiuose standartuose: TAS 16 - Nekilnojamasis turtas, mašinos ir įrengimai (Property, Plant and Equipement); TAS 17 - Lizingas (Leases); TAS 25 - Investicijų apskaita (Accounting for Investment of Assets); TAS 36 - Turto vertės sumažėjimas (Impairment of Assets); TAS 38 - Nematerialus turtas (Intangible Assets); Atkreiptinas dėmesys į tarptautinį vertinimo komentarą „Investicinis turtas“, parengtą pagal TAS 40 - Investicinis turtas (Investment Property). Lietuvos nacionaliniuose standartuose (ypač standarte „vertinimas finansinėms ataskaitoms“) taip pat pabrėžiamas ryšys su tarptautiniais apskaitos standartais.
TVS parašyti labiau vadovėlio forma, jis atsirado kaip anksčiau išleistų knygos dalių tęsinys ir jį galima įvardinti kaip nuorodų knygą. Nors buvo mėginimų išplėsti kiekvieną standartų dalį kaip savarankišką dokumentą, skaitytojai turi daugiau naudos iš dokumento kaip visumos. Tačiau užimtiems turto vertintojams vadovautis šia „instrukcija“ ir skaityti viską (netgi daugiau nei 458 puslapius) yra labai nepraktiška. Gana sudėtinga surasti konkrečius klausimus, neperžiūrėjus visų TVS. Dėl šios priežasties TVS mažiau patogūs vartotojui nei EVS, kurie parašyti kaip standartų (rekomendacijų) knyga su savarankiškomis dalimis (skyriais). TVS vadovėlyje pateikiami pagrindiniai principai sugrupuoti į skyrius (sekcijas): „Pagrindinės vertinimo sąvokos ir principai“, „Nekilnojamojo turto tipai“ ir kt. EVS bendri klausimai (principai) pakartojami atskirose srityse (dalyse), kur jie tiesiogiai susieti su svarstomu dalyku, nors tai iš
dalies kritikuotina, kadangi šiuose standartuose yra tam tikrų pasikartojimų, tačiau EVS vartotojai randa informaciją vienoje vietoje. Dar pažymėtina, kad EVS yra išleisti kartu su CD, kurį naudoti turto vertintojams gana patogu.Nacionaliniuose standartuose daugiau ar mažiau (kiek tai susiję su konkrečiu vertinimo atveju) atspindėta Lietuvos teisinė bazė ir Lietuvos turto vertinimo sistemos specifika. Standarte „Turto vertintojas“ turto vertintojo apibrėžimas, kompetencija ir kvalifikaciniai reikalavimai apibrėžti vadovaujantis Lietuvos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1157 „Dėl turto vertintojų kvalifikacijos suteikimo tvarkos“ nuostatomis.
Standarte „Vertinimo bazė“ pateiktas rinkos vertės apibrėžimų spektras, t. y. Europos Tarybos direktyvos 49(2) straipsnyje pateikiamas apibrėžimas, TVSK/TEGoVA apibrėžimas bei Lietuvos Respublikos Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nurodytas apibrėžimas. Pateikti rinkos vertės apibrėžimų komentarai.
Standartas „Turto vertinimas finansinėms ataskaitoms“ remiasi Lietuvos Respublikos apskaitą reglamentuojančiais normatyviniais dokumentais, visų pirma - su nacionaliniais apskaitos standartais, kurie suderinti su tarptautiniais apskaitos standartais.
Standartas „Vertinimas investicijoms, draudimo kompanijoms ir pensijų fondams“ parašytas iš esmės vadovaujantis Europos Bendrijos direktyva dėl draudimo bendrovių metinių ir suvestinių ataskaitų.
Standartas „Vertinimas apmokestinimui“ yra pirmas ir originalus norminis dokumentas, kuriame, remiantis rinkos principais, suformuluoti metodiniai masinio vertinimo principai ir taisyklės, taikytini Lietuvos Respublikos sąlygomis. Pabrėžiama, kad Lietuvoje kol kas yra tik du teisės aktai, įteisinantys masinio vertinimo taikymą apmokestinimo tikslais, t. y. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (priimtas 1999 05 25) ir LR Vyriausybės nutarimas „Dėl žemės įvertinimo tvarkos pakeitimo“ (V.ž., 2000 10 25, Nr. 102-4574). Parengtas standartas taikytinas, kai nekilnojamojo turto apmokestinimą reglamentuojantys teisės aktai nustato, jog mokestinės vertės pagrindą sudaro turto rinkos vertė. Ne rinkos verte pagrįstiems vertinimams ar individualiems vertinimams šis standartas netaikomas. Standartas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso IV knygos „Daiktinė teisė“ bendromis nuostatomis, aukščiau minėtais teisės aktais bei TVSK - (exposure draft of proposed international valuation application) - (mass appraisal of real property) ir tarptautiniais Asesorių organizacijos - (Standard on mass appraisal of real property).
Standartas „Vertinimas turto paėmimo visuomenės poreikiams“ - taip pat pirmas ir originalus normatyvinis dokumentas, kuriame pirmą kartą Lietuvoje remiantis rinkos principais suformuluoti metodologiniai principai ir taisyklės, pagal kurias apskaičiuojama paimamo visuomenės poreikiams turto vertė. Kadangi Lietuvoje beveik nėra teisinės normatyvinės bazės šiam vertinimo atvejui, standartas parengtas iš esmės vadovaujantis užsienio šalių (JAV, Kanados, Jungtinės Karalystės) patirtimi bei jų normatyviniais dokumentais, taip pat pradine teisine baze laikant Lietuvos Respublikos konstitucijos 23 straipsnio, bei Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.67 straipsnio atitinkamas nuostatas ir kitais teisės aktais.
„Vertinimas pagal teismo nutartis“ - tiek turiniu, tiek dėstymo logika išsiskiriantis iš kitų nacionalinių standartų. Tai teismo ekspertizės esminių sąvokų ir procedūrų aprašymas.
Tinkamas tarptautinių, europinių ir nacionalinių standartų suvokimas ir taikymas savaime skatina nekilnojamojo (ir ne tik) turto sandorių sudarymą tarptautiniu ir šalies mastu, gerina nekilnojamojo turto pozicijas investicijų atžvilgiu, mažina piktnaudžiavimo ir sukčiavimo atvejų vertinant turtą.
