Vakarų Europos ir kitose šalyse, seniai pasiekusiosiose turto vertinimo profesinį pripažinimą, sėkmingai taikomas profesinės žalos atlyginimo draudimas.Profesinės žalos atlyginimo draudimas - tai draudimas, kuriuo profesines paslaugas teikiantis specialistas apsisaugo nuo teisinės atsakomybės, kylančios dėl jo aplaidumo, klaidų ar neapdairumo faktų, įvykusių atliekant darbą ir praneštų draudikams (draudimo įstaigai) draudimo sutarties (poliso) galiojimo metu.
Sutartis apsaugo apsidraudusįjį nuo piniginių pretenzijų, pateikiamų jam sutarties galiojimo laikotarpiu, neviršijančių draudimo sumos. Profesinės žalos atlyginimo draudimas gali turėti net visišką atgalinio veikimo galią, kai nėra nustatyta datos, iki kurios atliktiems darbams jis nebebūtų taikomas. Taip pat gali būti nustatytas pakankamai ilgas draudimo galiojimo laikotarpis, kuris apimtų net laikotarpį, kai darbuotojas būtų išėjęs iš turtą vertinančios įmonės.
Jungtinėje Karalystėje (JK) taikomos profesinės žalos atlyginimo draudimo sistemos pagrindinė taisyklė - kiekvienas narys pagal įstatus turi būti apdraustas nuo ieškinių, kurie gali būti susiję su profesinės turto vertintojo veiklos pažeidimais. Paprastai privalo apsidrausti įmonių (bendrovių) turto vertintojų vadovai ir jų pavaduotojai, taip pat specialistai - konsultantai (netgi jei jie nėra tos įmonės etatiniai darbuotojai). Kitiems įmonės (bendrovės) darbuotojams draudimas nėra būtinas, tačiau įmonių vadovams rekomenduojama apdrausti visus darbuotojus įmonės vardu arba individualiai. Individualus draudimas taikomas, kai turto vertintojas dirba kaip specialistas (mūsų atveju tai panašu į personalinę įmonę, kuri turi būti teisiškai įforminta, įregistruota, moka mokesčius ir pan.). Tačiau JK tokie atvejai reti. Dažniausiai įmonė (bendrovė) draudžia savo darbuotojus ir tokiu būdu prisiima dalį atsakomybės.
Turto vertintojų profesinės atsakomybės draudimas JK dažniausiai atliekamas per tarpininkus - brokerių kompanijas (pvz., kompanija „Bowing“). Brokerių kompanijos atlieka stambių draudimo bendrovių ir turtą vertinančių įmonių tarpininko funkcijas, t. y. suranda klientus (turto vertintojus) bei draudimo įstaigas, o vėliau tarpininkauja sprendžiant ginčus, atlyginant žalą ir t. t.
Kalbant apie profesinės žalos atlyginimo draudimą, dažniausiai kyla klausimas, kokiai sumai reikia draustis. Be abejo, atsakymas priklauso nuo verslo, kuriuo verčiasi konkreti turto vertintojų įmonė, sutarčių pobūdžio ir apimties, įmonės veiklos trukmės. Kuo daugiau laiko yra praėję nuo įmonės įsteigimo, tuo didesnė gali būti suma, kuria firma atsakys už savo susikaupusius įsipareigojimus. Patarimas, kurį gali duoti kiekvienas draudimo brokeris savo klientui, yra apsidrausti tokiai sumai, kokiai turto vertinimo įmonė yra pajėgi. JK yra nustatyta minimali draudimo suma, kuri priklauso nuo įmonės ar kompanijos gaunamų pajamų.
Turto vertintojo profesinės žalos atlyginimo draudimas, darbuotojui išėjus iš turtą vertinančios įmonės, galioja 6 metus, o jei vertinimas susijęs su statybos projektais, - net 15 metų.
Vertintojų profesinės atsakomybės formų tarptautinėje rinkoje yra gana įvairių: atsakomybė dėl klaidos, neatidumo ar aplaidumo ( turto defektų nustatymo klaidos; aplinkos sąlygų poveikio nustatymo klaidos; klaidos, susijusios su apskaičiavimų tikslumu; klaidos, apskaitant ne tą turtą; klaidos, neteisingai pasirenkant vertinimo metodą/metodus; kitos neatidumo ar neapdairumo klaidos); atsakomybė dėl suklastotos ar neteisingos ataskaitos; atsakomybė dėl piktavališkumo; atsakomybė dėl materialinių nuostolių; atsakomybė dėl dokumentų netekimo.
Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, turto vertinimas atliekamas sutarčių pagrindu arba įmonės (įstaigos, organizacijos), kurios vidaus reikmėms ir/ar jų tiesioginėms funkcijoms įgyvendinti reikalingas turto vertinimas, pavedimu. Įstatymas skiriami keli teisiniai pagrindai atskiriems vertinimo atvejams:
bendras turto vertinimas remiantis sutartimi; specialusis turto vertinimas, atliekamas įstatymų nustatytais atvejais pagal sutartis ar įmonės pavedimu; vertinant turtą apmokestinimo atveju, vadovaujamasi mokesčių įstatymais ir jų pagrindu priimtais kitais teisiniais aktais.Turto vertinimo ataskaita, pagal įstatymo nuostatas, turi juridinę galią, jeigu atitinka įstatyme numatytus reikalavimus. Ji laikoma teisinga, kol nėra nuginčijama įstatymų nustatyta tvarka.
Kilę ginčai dėl vertinimo, Lietuvos Respublikoje sprendžiami šalių susitarimu arba teismine tvarka. Nuostolius, kuriuos patiria vertintojo klientas dėl netinkamai atlikto vertinimo, pagal LR Turto vertinimo pagrindų įstatymą kompensuoja vertinimo įmonė, savo ruožtu ji turi atgręžtinio reikalavimo teisę kaltininkui.
Lietuvoje nėra specialių konkrečiai vertintojo atsakomybę apibrėžiančių teisės aktų. Lietuvos turto vertintojų asociacijos parengtą vertintojų profesinės etikos kodeksą 2000 metais patvirtino LR audito, apskaitos ir turto vertinimo instituto taryba. Etikos kodeksas turi daugiau moralinio įsipareigojimo aspektą. Stojant į LTVA, kandidatui turi būti privaloma susipažinti su šiuo dokumentu, o kiekvienam praktikuojančiam turto vertintojui būtina laikytis etikos reikalavimų. Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 12-e straipsnyje, apibrėžiančiame turtą vertinančių įmonių ir vertintojų atsakomybę, nurodyta, kad turtą vertinanti įmonė ir vertintojas privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais, Turto vertintojo profesinės etikos kodeksu, sąžiningai ir rūpestingai atlikti pareigas, profesionaliai atlikti vertinimą ir pan.
Turtą vertinanti įmonė privalo apsidrausti civilinės atsakomybės draudimu. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato minimalų civilinės atsakomybės draudimo sumos dydį, atsižvelgdama į įmonių pajamas, gautas už turto vertinimą ir turto vertintojų kvalifikaciją. Minėto įstatymo 13 ir 14 straipsniai reglamentuoja žalos atlyginimą ir turtą vertinančios įmonės atgręžtinio reikalavimo tvarką. Turtą vertinanti įmonė atsako už atlikto vertinimo teisingumą, jo atlikimo terminus, taip pat atlygina užsakovui žalą, atsiradusią dėl netinkamai atliktų įsipareigojimų. Atlyginusi žalą, turtą vertinanti įmonė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į kaltus darbuotojus, kurie privalo atlyginti įmonei žalą darbo įstatymų nustatytu dydžiu ir tvarka.
Taigi, Lietuvoje civilinės atsakomybės draudimas yra privalomas turtą vertinančioms įmonėms. Tuo tarpu mūsų kaimyninėse šalyse draudimo sistema kiek kitokia. Estijoje taip pat įteisintas civilinės atsakomybės draudimas, tačiau neprivalomas. Latvijoje įteisintas privalomas civilinės atsakomybės draudimas ne įmonėms, bet fiziniams asmenims (per tris mėnesius nuo sertifikato gavimo dienos turto vertintojas privalo apsidrausti).
