Lietuvos turto vertintojų etikos kodeksas parengtas remiantis TEGOVA įstatais ir veiklos tikslais. TEGOVA kodeksą pristato kaip pagrindinį kriterijų, kurio prisilaikydami turi dirbti visi turto vertintojai ir juos atstovaujančios profesinės organizacijos. Kaip TEGOVA, taip ir Lietuvos turto vertintojų profesinės etikos kodeksas neturi formalios įstatymo galios. Jis tik papildo turto vertintojų veiklą valstybėse - narėse reglamentuojančių ir prižiūrinčių nacionalinių organų nustatytas taisykles, įstatyminius, norminius bei metodinius reikalavimus.Lietuvos turto vertintojų profesinės etikos kodekso sandara primena „standartą“ , kuriame vyrauja visuotinai pripažintos nuostatos: 1) įsipareigojimai visuomenei ir užsakovui; 2) informacijos patikimumas; 3) objektyvumas; 4) moralės principai; 5) teisingas atlygis už darbą; 6) kompetencija; 7) nešališkumas; 8) informacijos konfidencialumas; 9) kliento interesai; 10) klaidų pripažinimas; 11) nuobaudos už etikos taisyklių pažeidimus ir kt.
Institucija, vykdanti turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių veiklos priežiūrą, turi turėti realius įtakos svertus. Pirmasis žingsnis link šios idėjos realizavimo jau žengiamas - turto vertintojų garbės teismo institucijos įkūrimas. LR turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo projekto keliose redakcijose dėl to beveik neginčijama. Turto vertintojų garbės teismas labiau siejamas su profesinės etikos normatyvų laikymosi kolizėjų sprendimu. Pataisų projekte nurodoma, kad turto vertintojų garbės teismas vykdo tokias funkcijas:
Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos arba Lietuvos turto vertintojų asociacijos teikimu nagrinėja ginčus dėl turto vertės nustatymo, esant reikalui skiria turto vertintoją ekspertą ginčo objekto vertės peržiūrėjimui ir priima sprendimus dėl ginčytino turto vertės nustatymo; Lietuvos turtą ir verslą vertinančių įmonių asociacijos arba Lietuvos turto vertintojų asociacijos teikimu nagrinėja turto vertintojų ar turtą vertinančių įmonių drausmės bylas ir priima sprendimus. Šie sprendimai privalomi abiem asociacijoms.Drausmės byla turto vertintojui, arba turtą vertinančiai įmonei gali būti iškelta už Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo, turto vertinimo metodikos ar turto vertintojų profesinės etikos kodekso pažeidimus.
Vertinimo paslaugų kokybė yra labai glaudžiai susijusi sus vertintojų veiklai taikomomis priežiūros ir kontrolės priemonėmis. Užtikrinant pakankamo lygio vertinimo paslaugų plėtrą, turi būti išvystyta funkcionali turto vertintojų profesinės veiklos priežiūros ir kontrolės sistema. Jos pagrindu būtų įgyvendinami svarbiausi turto vertinimo sistemos formavimo principai - vertintojų profesionalumas bei kompetentingumas.
Lietuvoje esanti turto vertinimo paslaugų kokybės užtikrinimo bazė išsiskiria taikomų priežiūros ir kontrolės priemonių nepakankamumu. Lietuvos Respublikos audito, apskaitos ir turto vertinimo institutas taiko tik pagrindines (kasdienines) turto vertintojų ir turtą vertinančių įmonių priežiūros ir kontrolės priemones. Jo veikla yra sukoncentruota ties žemiau nurodytomis funkcijomis:
Turto vertintojų profesinės etikos kodekso tvirtinimu; Turto vertintojų rengimo programų rengimu ir tvirtinimu; Turto vertintojų kvalifikacinių reikalavimų rengimu ir tvirtinimu. Turto vertintojų kvalifikacinių egzaminų tvarkos rengimu ir tvirtinimu; Turto vertintojų kvalifikacinių egzaminų organizavimu; Turto vertintojų kvalifikacijos pažymėjimų, turtą vertinančių įmonių kvalifikacijos atestatų suteikimu, sustabdymu, panaikinimu.Deja, dėl nuolatinių struktūrinių pertvarkymų minėtas institutas nepajėgus vykdyti visų nurodytų funkcijų, nors ir stengiasi. Tačiau nuošalyje lieka konkrečių priemonių taikymo projektų rengimas ir jų tvirtinimas, tiesioginė vertintojų kontrolė ir priežiūra.
