Atkuriamosios vertės nustatymas pagrįstas turto reprodukcijos supratimu. Šio metodo pagrindas yra skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas ir kainas. Atkuriamosios vertės metodu nustatoma nekilnojamojo turto vertė apskaičiuojant, kokios būtų naujos nuosavybės į žemę ir pastatą įsigijimo sąnaudos su tokiomis pačiomis komunalinėmis paslaugomis arba pritaikant senąją nuosavybę tokiam pat naudojimui, išskaičiuojant išlaidas, atsiradusias dėl vėlavimo. Paprastai prie žemės ir statybos sąnaudų pridedama verslininko iniciatyvos arba projektuotojo pelno arba nuostolių suma.Atkuriamosios vertės metodu apskaičiuoti rezultatai parodo žemės amžinosios nuosavybės, absoliučios nuosavybės arba intereso į nuosavybę vertę. Jei turtas nuomojamas arba atiduotas nuomai arba jam galioja kiti daliniai interesai, vertintojas turi pakoreguoti, kad atsispindėtų vertinamos konkretaus nekilnojamojo turto teisės.
Atkuriamoji vertė ir rinkos vertė labiausiai priartėja, kai turtas naujas. Metodas dažniausiai taikomas vertinti naują arba neseną statybą ir kai vertinami planuojami statiniai, priestatai arba renovacijai vertinti. Kaštų sąmata paprastai nurodo aukščiausią ribą, kiek rinkos pirkėjai galėtų sumokėti už tokius turto vienetus.
Atkuriamosios vertės metodas grindžiamas visų pastatų, įrangos bei kitų teritorijoje esančių įrenginių dabartinių bendrųjų atkūrimo kaštų apskaičiavimu, atimant fizinį bei kitų formų nusidėvėjimą ir optimizavimą. Prie to pridedama esamo naudojimo dabartinė žemės rinkos vertė. Kadangi tai nėra rinkos duomenimis grindžiama procedūra, visada reikia nurodyti, kad gautam rezultatui gali turėti įtakos galimas atitinkamas vertinamo objekto pelningumas arba ilgalaikė perspektyva, arba potencialas paslaugų požiūriu.
Atkuriamosios vertės metodą rekomenduojama taikyti, kai reikia vertinti:
žemės sklypų priklausinius, įrenginius ir inžinerinės infrastruktūros (komunikacijų) objektus; butus, gyvenamuosius namus ir jų priklausinius (jų draudimo atveju); gamybinės, ūkinės-komercinės paskirties pastatus, statinius ir įrenginius; specialiosios paskirties turtą, t. y. ribotos paklausos ar ne rinkai skirtą turtą (maldos namus, sporto objektus, valdžios institucijų ir reprezentacinius pastatus, elektrines, specialius įrenginius ir kita); kitą turtą (tais atvejais, kai jo vertės „pasyviosios“ rinkos sąlygomis negalima nustatyti lyginamosios vertės ar naudojimo pajamų vertės metodais, arba, kai nustačius turto vertę šiais metodais, užsakovas papildomai nori sužinoti turto vertę, nustatytą atkuriamosios vertės metodu); vertinamo objekto pagerinimo vertę.Atskirai reikėtų paminėti atkuriamosios vertės nustatymą – procedūrą, kuri taikoma, norint nustatyti esamą naudojimo vertę specialios paskirties turto, kuris itin retai rinkoje gali būti parduodamas arba išnuomojamas (arba apskritai neparduodamas ir neišnuomojamas) kitaip nei verslo dalis. Šis metodas nėra laikomas rinka pagrįstu metodu. Tačiau kai kurių analizių, kuriomis remiantis yra nustatomi rinkos vertinimai, atveju remiamasi duomenimis, kurie patys yra gauti turto pardavimų ir atkūrimo sąnaudų ar atkuriamosios vertės – analizės pagrindu. Jei nėra jokių rinkos duomenų, paprastai vietoje rinkos duomenimis pagrįstos analizės yra naudojama atkuriamoji vertė. Ji netinkama naudoti turto vertinimo atveju, kai turtas skirtas investicijoms arba jei jis yra perteklinis pagal įmonės, kuriai jis priklauso, veiklos reikalavimus.
